Na, jei Radzvilas is tiesu aiskino, kad nera Lietuvoje jegos, kuri gali atsispirti Maximai, kad del to ir prezidentas turi istatyma pasirasyti ir Maximai paklusti, apie kokia pilietine visuomene jis dar pamokslauja. Kuo Radzvilas skiriasi nuo Muntiano, kuris siulo tautai, kai prievartauja, atsipalaiduoti?

Radžvilas nevisai tiksliai atpasakojo įvykius.

Parašyti Santalkos deklaraciją buvo patikėta redakcinei grupei, kurią sudarė Darius Kuolys iš Pilietinęs visuomenės instituto, Aistė Marozaitė iš TSPMI ir Rėdas Peškaitis iš Kito pasirinkimo.

Tačiau Darius Kuolys, įsirašęs į grupę, tuojau pat išvyko į užsienius, o Aistė Marozaitė užsiėmė savais reikalais. Kad projektas būtų pateiktas iki sutartos datos ir nebūtų stabdomas parengiamasis darbas, internetiniams svarstymams buvo pateiktas Kito pasirinkimo parengtas variantas. Jame atsispindėjo nuostatos, minimos V.Radžvilo straipsnyje.

Tačiau D.Kuoliui sugrįžus iš kelionių, numatytam iniciatyvinės grupės susitikime kažkodėl imtas skubiai priiminėti ne iki tol santalkos iniciatorių el.konferencijoje svarstytas, bet D.Kuolio perrašytas projektas.

Kadangi susitikimas prasidėjo darbo laiko pabaigoje ir Kito pasirinkimo atstovai tame negalėjo dalyvauti susitikime nuo pat pradžių, jiems atvykus, D.Kuolio pateikto varianto priėmimas jau buvo įpusėjęs.

Dėl tokių veiksmų buvo pareikštas protestas. Buvo susitarta, kad iškilusias problemos bus aptartos kitame susitikime. Tačiau „pilietininkų“ tarpe pradėjus sklisti gandams, jog Kitas pasirinkimas stabdo Santalkos kūrimąsi, Kitas pasirinkimas nusprendė nebedalyvauti šiame projekte, tuo užsitraukdamas Santalkos organizatorių rūstybę.

Aišku, čia atpasakotą situaciją galima vertinti įvairiai. Kitas pasirinkimas tikrai nėra neklystančių šventųjų organizacija, o jų užimama teisuolio pozicija dažnai trukdo ieškoti supratimo ir visuomenės paramos. Turbūt ir tąkart buvo galima atvykti į susitikimą ir akis į akį paaiškinti savo poziciją.

Ir vis tik ji greičiausiai nebūtų sulaukusi supratimo ir pakeitusi Santalkos iniciatorių reakcijos.

Negalima paneigti fakto, kad profesionalūs pilietininkai, gaunantys už savo veiklą atlyginimą (beje, kartais visai neblogą), daugelį savo renginių organizuoja tokiu metu, kai ženkli dalis piliečių, pragyvenančių iš nepilietinės veiklos, negali juose dalyvauti.

Jeigu tai būtų vienintelė „pilietininkų“ ir piliečių skirtis, būtų dar pusė bėdos. Tačiau paprastai ji pasireiškia ir skirtinguose organizavimosi principuose, ir skirtingoje tų organizacijų politikoje.

Yra didelis skirtumas tarp NVO, kurios nėra akivaizdžiai priklausomos nuo vyriausybių ir transnacionalinių korporacijų, tačiau yra jų finansuojamos, vykdo jų politiką ir remiasi samdomu darbu, ir PSO (privačios savanoriškos organizacijos - angl. PVO), kurios finansuojamos iš daugybės rėmėjų aukų, remiasi savanoriška neapmokama veikla ir vykdo organizacijos narių nustatytą politiką.

Apmokami darbuotojai paprastai siekia išsaugoti savo darbo vietas ir užsitikrinti tolesnį finansavimą, todėl sąmoningai ar nesąmoningai gali vengti, kad jų organizacija pasiektų galutinį tikslą ir būtų reorganizuota arba paleista. Tuo tarpu savanorišku darbu paremtos organizacijų nariai paprastai iš karto numato, kad jie jose veiks tik tam tikrą laiką, po kurio, pasiekę ar nepasiekę savo tikslų, jie išsivaikščios, kad užsiimtų kita veikla.

Jau vien dėl šių skirtumų menkai tikėtina, kad tariamai nepriklausomos NVO (QUANGO - quasiNGO) galėtų sėkmingai bendradarbiauti su PSO.

Dar yra Lietuvoj zmoniu, kurie gali sakyti tiesiai sviesiai viska, nes visa ziniasklaida uzurpuota konservatoriu ir socdemu.

Radžvilas sakė, kad Adamkus nepasirašydamas vis tiek nieko nebūtų pakeitęs iš esmės, nes, žvelgiant giliau, nieko ir negali pakeist, nes nėra jėgos, kuri pasipriešintų tokiems projektams. Deja, nepasirašymas realiai tebūtų atitolinęs neišvengiama ir pratęsęs pjautynes tarp klanų.

Tamstos zinios niekuo nepagristos. Atviros Lietuvos fondas lietuvisku knygu pareme ir isleido daugiau negu Soroso fondai Slovakijoje ar Lenkijoje. Kiek mokslininku uz ALF pinigus mokesi, stazavosi uzsienyje? Kieno supirktas knygas dabar skaito VU studentai? Ir t. t. ir t.t. Kas jau kas, o Radzvilas tai gerai zino. Uz ALF pinigus pats daug vazinejo, ne viena knyga uz tuos pinigus isverte. Nejaugi taip pilietine visuomene griove?

Faktai kaip blynai. Radžvilo darbovietės TSPMI finansinis rėmėjas ir valdybos narys yra "Dujotekanos" prezidentas Stonys.
Ar kas nors kada nors girdėjote Radžvilą ir "Kitą pasirinkimą" pasisakius prieš "Dujotekaną"? Aš ne. Ar kas nors kada nors girdėjote iš Radžvilo ir "Kito pasirinkimo" nors vieną žodį apie Vytautą Pociūną? Aš ne? O štai apie "Maximą" Radžvilas neseniai kalbėjo per radiją ir pasakė, kad prezidentas gerai padarė, kad pasirašė įstatymą dėl Leo. Tokie faktai. Be komentarų.

Radžvilas teisingai pastebėjo, kaip Vilnius gali sudirbti ilgametę ir tikrai nesavanaudišką užsienio paramą. Už Sorošo pinigus Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje pavyko išties daug padaryti. Vilniuje išėjo tik pagal "Frank Kruk" parodiją. Ką ponas G.Sorošas apie Vilniaus lietuvius pasakytų?

"... patriotiškus pilietiškus vaikus užauginome."

Na ir "pavarėte". Optimizmas dalykas sveikintinas, bet toks nekritiškas pasinėrimas į laimingos "demokratinės" visuomenės iliuziją kelia šypseną.

Nebent nuo alaus ir sidro apsinešusio jaunų krepšinio sirgalių šėlimą Jūs tapatinate su patriotizmu. Bet juk gyvename jau ne TSRS valstybėje.

Jei prognozuoja, tai ir išsipildė. :) Šūdas juk čia darosi...:)

Nuo pat Kovo 11 Radžvilas Lietuvai prognozuoja juodą ateitį. Ir pats viską daro, kad tos prognozės išsipildytų. Pagal jo prognozes Lietuva jau turėjo žūti , bet per tą laiką istojome į NATO, ES ir net patriotiškus pilietiškus vaikus užauginome.
Kuolį kartais aš irgi kritikuoju, bet labai gerai, jei Santalka išbraukė radžviliškas revoliucijų idėjas iš programos. Visuomenininkai privalo bendradarbiauti su valdžia, kaip tai daro ir profsąjungiečiai. Ir taip yra visam demokratiniam pasauly. Nematau nieko blogo, jei ir verslininkai visuomenines organizacijas paremtų. Jiegi irgi piliečiai, ne kokie raupsuotieji. Demokratijos pagrindas - tik konkurencija (minčių, programų, verslo). Man atrodo, kad Radžvilas išvis nepasitiki demokratija, tą, beje, liudija iš 1930 metais gimusių Vytautų sutelktas tas jo "Kitas pasirinkimas"