Lapkričio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Otis Taylor kviečia į koncertą, bet nepataria tikėtis nieko įprasto: „Jūs išgirsite ko niekada anksčiau neteko girdėti. Tai tiesa. Jeigu tikitės tipinio bliuzo, jo neišgirsite“.
Penktadienio koncerte O.Taylor dalyvauja su savo 22-jų metų dukra Cassie(bosai ir vokalas) ir John „Del Toro“ Richardson (gitara ir bandža). Jie gros muziką iš 9 albumų, taip pat albumo „Pentatonic Wars and Love Songs“ dainas , kuris pasirodys birželį.
Otis Taylor gimė Čikagoje. Jis yra afro-amerikietiškas bliuzo muzikantas. Otis – multiinstrumentalistas, grojantis gitara, bandža, mandolina, armonikėle. Be to jis dar ir dainuoja.
Otis užaugo Denveryje. Šeima paliko Čikagą,kai buvo nužudytas jo dėdė. Mažas būdamas jis grojo bandža,bet jo tėvas norėjo sūnų matyti grojantį džiazą. Sužinojęs, kad bandža pagal kilmę yra afrikietiškas instrumentas, 19a. išskirtinai naudojamas negrus pažeminančiuose vaidinimuose, Taylor atsisakė bandžos ir susikoncentravo į gitarą ir armonikėlę. Išgirdęs Etta James dainuojant „All I Wanna Do Is Make Love To You“, Otis suprato, kad jam labai patinka bliuzas.
Iki 1977m jis profesionaliai grojo tiek Europoje, tiek Amerikoje grupėse orientuotose į bliuzą. Vėliau Otis paliko muziką ir tapo antikvaru. Prie muzikos jis sugrįžo 1995m ir iki 2008-ųjų išleido aštuonis albumus. Jo muzikos dėmesio centre sunki juodosios bendruomenės gyvenimo realybė. Įprastos temos jo muzikoje – žudynės, rasizmas, skurdas ir atpirkimo reikmė. Šiandienai Taylor turi vienuolika bliuzo muzikos nominacijų
Kritikai šlovina O.Taylor už jo vakarų Afrikos įtakotą transo/ekstazės bliuzą, kuriame pasigirdo šiuolaikiški tonai, tokie kaip hip-hop. Taip pat jam pareikšta padėka už dainas griežtai kritikuojančias linčą, vargą, skurdą, rasizmą ir žudynes.
Otis žavesys slypi jo kontrastiškuose charakterio bruožuose. Jame visada yra staigmena ir gal būt tai nulėmė, kad jis buvo pripažintas labiausiai prikaustančiu menininku per paskutinius metus. Žurnalas “Guitar Player” rašo: Otis Tailor yra ypatingiausias mūsų laikų bliuzo muzikantas. Gal būt tai lėmė jo unikali instrumentuotė (jis groja bandža ir violončele), ar netikėtas moters vokalo garsas, ar optimistiniai dainos ritmai staiga pasikeičiantys į liūdesį. Jis visada skausmingai pasakoja atsitikimą, iš tiesų atsitikusį ir tapusį istorija. Tai verčiantis galvoti ir novatoriškiausias bliuzo menininkas per paskutinius 20 metų.”
