Oriai išgyvenusi metų pradžioje užslinkusį sunkų laikotarpį (kai teko atsisveikinti su sunkios ligos nugalėtu kolega Edmondu Čivinsku), legendinė šiauliečių popmuzikos grupė „Vairas" pamažu atsitiesė ir rugsėjo 23– iąją savo draugus bei gerbėjus pakvietė į penkiasdešimtmečio jubiliejui skirtą koncertą. Baigiamasis šio koncerto akordas – ką tik išleistas naujausių kūrinių CD albumas.
Gausių sveikinimų sulaukę muzikantai jaučiasi lyg pakylėti ir sėdėti rankas sudėję neketina – toliau repetuoja, ruošiasi koncertams, kuria ir įgyvendina naujus muzikinius projektus. Apie visa tai ir kalbamės su grupės lyderiu, vienu iš šaunių vyrų ketverto atstovų Rolandu Janušu.
– Pirmiausia mūsų skaitytojams pristatykite grupę „Vairas".
– Esame viena iš seniausių Lietuvos popmuzikos grupių. Oficiali „Vairo" gimimo data – 1960 metų kovo 8 diena. Taigi mes jau senukai, penkiasdešimtmečiai. (Juokiasi.) Nors kai kuriems, tiesa, nelabai daug iki tokio amžiaus tetrūksta... Tai buvo saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos darbuotojų ansamblis. Dėl to ir pavadinimas nuo įmonės vardo kilo. Kelis dešimtmečius grupė ramiai muzikavo, koncertavo gamyklos ir draugų šventėse, o 1982 metais, į kolektyvą įsiliejus energingajam Vytautui Katiliui, išdrįso plaukti į „gilesnius" vandenis. Įžengė į profesionaliąją sceną ir greitai tapo žinoma bei populiari visoje šalyje. Grupę lydėjo sėkmė konkursuose, estradinių ansamblių apžiūrose, muzikos festivaliuose – prikaupta begalė laimėtų prizų ir diplomų, išleista daug plokštelių, garsajuosčių. Tiesa, 1996 metais „Vairas" iširo, bet greitai vėl susibūrė draugėn ir su dar didesnėmis muzikinėmis ambicijomis sugrįžo į didžiąją sceną.
– Kokia šiandien „Vairo" sudėtis ir jos narių „pareigos", kur repetuojate, iš kokių pinigų gyvenate?
– Šiandien grupę sudaro keturių brandaus amžiaus vyrų, visa savo esybe atsidavusių muzikai ir dainai, kolektyvas. Aš, R.Janušas, groju klavišiniais instrumentais ir dainuoju. Edmondo aksominiam balsui maniškis, žinoma, neprilygsta, bet po draugo netekties pagrindinio vokalisto vaidmuo atiteko man. Po Edmondo į grupę atėjo geras visų muzikantų pažįstamas Darius Vaitoška. Jis brązgina bosinę gitarą. Dar vienas gitaristas ir kartu vokalistas – grupės senbuvis Juventas Radzys. O vyriausias iš mūsų ketverto – mušamuosius valdantis Vytautas Mundinas. Repeticijoms turime savo studiją, patalpas kartais užleidžia berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis". O paramos iš niekur negauname. Kiek uždirbame koncertuodami – iš to ir gyvename.
– Kaip manote, kas šį jūsų ketvertą labiausiai suartino?
– Pirmiausia, žinoma, nerūdijanti meilė muzikai ir dainai. Repeticijos mums visiems – ne darbas, o poilsis, puikus laisvalaikio leidimo būdas. Tik pora iš mūsų turime aukštąjį muzikinį išsilavinimą, kiti du – muzikantai mėgėjai. Bet niekuo nenusileidžia “profams". Manau, kad muzikiniame gyvenime talentas, gamtos dovana yra net svarbiau už mokslus. Juk to, ką gamta suteikė, neišmokstama jokiuose universitetuose...
Kitas kolektyvą „sucementuojantis" bruožas – humoro jausmas. Visi visada buvome linksmi, nuotaikingi, ir Egmondas taip pat... Kam to liūdesio – ir taip jo aplink per daug... Dainininkas Simonas Donskovas kartą pasakė: „Į susitikimą su “Vairu" reikia nepamiršti pasiimti raminamųjų. Tiek vyrai prijuokina – net dainuoti po to sunku būna susikaupti." Ir dar vienas, manau, svarbus ir teigiamas visų mūsų bruožas – nemėgstame „pasikėlėlių". Kitaip sakant, „žvaigždžių" pas mus nėra, nes jei tik kuriam tokios ligos požymiai pradeda reikštis, iškart juos “nugesiname". Už paprastumą, manau, mus ir myli klausytojai.
– Ne tik už tai. „Vairo" atliekami kūriniai patraukia ir sužavi melodingumu, švelnumu, prasmingais lyriniais tekstais.
– Iš tiesų „Vairas" šiuo atžvilgiu turi savo veidą. Gal tarp jaunimo mūsų dainos ir ne itin populiarios, bet iš vyresnių klausytojų sulaukiame daug komplimentų. Noriu pabrėžti, jog mūsų grupė groja „popsą", bet ne tą „pigųjį"... Mums vienodai svarbu tiek patraukli melodija, tiek prasmingi tekstai. Visoms mūsų dainoms tekstus rašė profesionalai.
– O ar niekada nekilo noras keisti grupės pavadinimą – juk su dviračių gamykla jūsų niekas nebesieja? Ar dailiosios lyties atstovę – kad daugiau klausytojų vyrų į koncertus pritrauktų – į grupę pasikviesti?
– Pakeitus pavadinimą būtų padaryta didžiausia klaida, grupę, kaip sakoma, numarintume savo rankomis. Nesvarbu, kad su „Vairo" gamykla ryšiai jau seniai nutrūkę. Bet su kitu pavadinimu ir grupė taptų kitokia, ir ligšiolinė jos istorija būtų nubraukta. Merginų kviestis irgi neplanuojame. Mes joms savo gražiausius kūrinius skiriame. (Šypsosi.)
– Taigi „Vairo" sėkmės receptas lyg ir ryškėja...
– Mano įsitikinimu, didžiausią sėkmę “Vairui" lemia tai, kad esame labai draugiškas, kūrybingas, be muzikavimo negalintis gyventi kolektyvas.
„Vairo" diskografija
1987 m. įrašyta pirmoji plokštelė
1988 m. įrašyta antroji plokštelė
1994 m. išleista garsajuostė „Vis dar krutam"
2000 m. – „Karaliai be karūnų"
2002 m. – „Sapnas"
2003 m. – „Neliūdėk, neverta"
2005 m. „Vairas"
2010 m. – grupės jubiliejui skirtas CD albumas
