„Lietuvos dailė“ - tai kas dvejus metus organizuojama Lietuvos šiuolaikinio meno apžvalginė paroda. Šių metų parodoje, skirtoje fotografijai, dalyvauja virš 100 autorių. Ją sudaro 8 dalys (6 kuratoriniai ir 2 solo projektai), kuriose apžvelgiami skirtingi laikotarpiai, kartos, žanrai ir įvairiapusiški šiuolaikinio meno santykiai su fotografijos medija. Išleistas specialus žurnalo ŠMC Interviu numeris – parodos katalogas.

Lietuvos dailė ‘08. Fotografija - įvadinis projektas į 2009-ųjų Baltijos tarptautinio meno trienalę “Miesto istorijos” bei nacionalinės programos “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ renginys. Parodos vyks nuo rugsėjo 12 iki spalio 22 dienos.

Apžvalginėje parodoje bus pristatomos šios parodos:

Auksinis „Nemuno“ dešimtmetis 1967 -1977

Kuratorius: Romualdas Rakauskas

Autoriai: Marius Baranauskas, Algimantas Bitvinskas, Juozas Budraitis, Zenonas Bulgakovas, Vitalijus Butyrinas, Evaldas Butkevičius, Algimantas ir Mindaugas Černiauskai, Aleksandras Dabkevičius, Rimantas Dichavičius, Gintaras Jaronis, Jonas Kalvelis, Rimas Linionis, Kazimieras Linkevičius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Vilius Naujikas, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas, Liudas Ruikas, Vytautas Stanionis, Vytautas Stankevičius, Vaclovas Straukas, Antanas Sutkus, Vytautas Šeštauskas, Aldona Šeštauskienė, Virgilijus Šonta, Alvydas Urbonas, Vladas UrbonasVladas Uznevičius, Rimaldas Vikšraitis, Audrius Zavadskis.

REKLAMA

Specialiai jaunimui skirtas meninis literatūrinis žurnalas Nemunas buvo pradėtas leisti 1967 metais ir netikėtai tapo populiariausiu leidiniu Tarybų Lietuvoje. Nuo pat pradžių fotografija Nemune užėmė išskirtinę vietą - ji ne tik iliustravo tekstus, bet ir kaip savarankiška meno rūšis turėjo specialią skiltį, o fotografiniai aktai greitai tapo Nemuno emblema. Žurnalo pasirodymas sutapo su savotišku lūžiu pokarinėje Lietuvos fotografijoje – kaip tik tada jauni autoriai atsisakė neva objektyvaus reportažo ir ėmė eksperimentuoti su turiniu, forma ir galiausiai įtvirtino meninę fotografiją kaip visavertę, kitoms meno rūšims prilygstančią kūrybinę veiklą.

Romualdas Rakauskas dirbo fotografijos skyriaus redaktoriumi nuo pat žurnalo įkūrimo iki jo uždarymo 2004 m. Šiai parodai jis atrinko tiek kūrybingiausių ir produktyviausių žurnalo fotomenininkų darbus, tiek pavienes nuotraukas, pristatančias garsiuosius Nemuno fotopuslapius. Ši paroda – tai lyg veidrodis, per Nemuną atspindintis to meto Lietuvos fotografijos istoriją.

Testas: 11 vs 1

Kuratorė: Margarita Matulytė

Autoriai: Vytautas Balčytis, Ugnius Gelguda, Ilja Fišeris, Povilas Karpavičius, Remigijus Pačėsa, Saulius Paukštys, Antanas Sutkus, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Raimundas Urbonas, Gintaras Zinkevičius

Į parodą įtraukti vienuolikos dokumentalistų, modernizmo klasikų, avangardo pradininkų ir šiandien kuriančių menininkų darbai, kurie įtaigiai reaguoja į erdvėlaikį, atskleisdami jų fotografiškai „apgyvendintas“ socialines erdves. Jie ne visada pataiko ar įtinka vyraujančiai sociokultūros bei meno ideologijai, sukelia disonansą šiandien ir vakar - slaptai ir viešai, sąmoningai ir nesąmoningai, nepastebėtai ir įtakingai. Tai nuorodos į apčiuoptus trūkius, kurie išderina nusistovėjusį tam tikro laikotarpio meninio diskurso apibrėžimą ar įsivaizdavimą apie vieno ar kito menininko vientisą kūrybos raidą.

Aistra miestui

Kuratorius: Jonas Staselis

Algimantas Aleksandravičius, Vidmantas Balkūnas, Baltijos fotografijos linija (Šarūnas Mažeika, Andrius Ufartas, Tomas Urbelionis, Kęstutis Vanagas), Ramūnas Danisevičius, Vladimiras Ivanovas Herkus Milaševičius, Michail Raškovskij, Jonas Staselis, Simonas Švitra, Tomas Urbelionis, Saulius Žiūra

REKLAMA

Klasikinė spaudos fotografija nėra vien tai, ką kasdien matome Lietuvos laikraščių puslapiuose, kur fotografijos yra filtruojamos pagal žurnalistų supratimą ir net maketo reikalavimus. Neretai sunku pasakyti, kuo spaudos fotografija skiriasi nuo meninės, nes ji nėra ir neturi būti vien sausas fakto užfiksavimas. Gera spaudos fotografija užmezga pasakojimą, atskleisdama, kas nutiko prieš kadrą ir po jo, perteikia tvyrančias emocijas, pasekmes ir t.t. Galbūt lengviausiai apčiuopiamas skirtumas nuo meninės fotografijos – tai, kad  spaudos fotografas neturi galimybės režisuoti kadro, pasirinkti laiko, vietos ir šviesos. Taigi šioje parodos dalyje rodomos dokumentinės nuotraukos, geriausi spaudos fotografų kadrai, kurie nebepriklauso nuo jokių leidinio reikalavimų.

Vilniaus metro

Kuratorius: Valdas Ozarinskas

Autoriai: Kostas Bogdanas, Audrius Bučas, Marina Bučienė, Darius Čiūta, Linas Jablonskis, Donatas Jankauskas, Gintaras KuginysDainius Liškevičius, Valdas Ozarinskas, Ernestas Parulskis, Saulius Pilinkus, Tomas Rasiulis, Rolandas Rastauskas, Galmantas Sasnauskas, Modas Šipyla ;

Vilniaus metro vizija inspiruota reklamos vaizdinių, dengiančių ilgas metro stočių sienas dideliuose miestuose. Dalyvauti šioje parodos dalyje jos kuratorius pakvietė fotografijos mėgėjus, kuriems pasiūlė pasinaudoti ekspozicijos erdvėje išskirtais keliais kvadratiniais metrais tarsi reklaminiu plotu ir sukurti reklamą sau patiems. Šiose auto-analitinėse fotografijų serijose atsidūrė ne tik autoportretai, bet ir autoriams svarbių objektų nuotraukos, mėgiami televizijos kadrai ar interneto svetainių vaizdai.

Kai vaizdas tampa pokalbiu

Jaunieji menininkai postfotografinių įvykių erdvėje

Kuratoriai: Julija Fomina ir Valentinas Klimašauskas

Architektė: Viktorija Makauskaitė

Autoriai: Akvilė Anglickaitė, Goda Budvytytė, Liudvikas Buklys, Arturas Bumšteinas, Tomas Čiučelis, Gintaras Didžiapetris, Karolis Klimka, Juozas Laivys, Anton Lukoszevieze, Tomas Martišauskis, Joseph Miceli, Darius Mikšys, Elena Narbutaitė, Robertas Narkus, Lina Ozerkina, PB8 (www.pb8.lt), Matthew Post, Rokas Pralgauskas, Andrej Vasilenko, Milda Zabarauskaitė

REKLAMA

Kai vaizdas tampa pokalbiu – tai jaunųjų menininkų paroda ir įvykių erdvė, kviečianti apmąstyti fotografijos vietą šiuolaikinėje vaizdų kultūroje. Reaguodami į vaizdų infliacijos fenomeną projekto autoriai ir svečiai dalyvauja pokalbyje tiek keldami klausimus (vienas jų galėtų būti šis - kokie šiuolaikinio meno procesai gali būti įvardinti kaip fotografiški?), tiek organizuodami atvirus įvykius. Įvykių erdvėje žiūrovai gali rasti ne tik menininkų sukurtų ar rastų fotografijos skulptūrų, plakatų, atvirukų, bet ir dalyvauti pokalbiuose, diskusijose, filmų peržiūrose.

Gatvės fotografija

Kuratorė: Mirjam Wirz

Autoriai: Julius Balčikonis, Augustinas Beinaravičius, Neringa Černiauskaitė, Jurij Dobriakov, Evaldas Jansas, Valentinas Klimašauskas, Joe Miceli, Andrew Miksys, Robertas Narkus, Lina Ozerkina, Irena Pranskevičiūtė, Airyka Rockefeller, Marius Stavaris, Marielle Vitureau, Mirjam Wirz

Projektą Gatvės fotografija sudaro trys dalys: 3-iasis laikraščio Flash Institut numeris, Flash baras ir gatvės performansai.

Šiame projekte fotografija kaip praktika apibrėžiama tokiais raktažodžiais: vaizdų/mizanscenų gamyba; įsivėlimas į situacijas; tyrinėjimai; kolekcionavimas; ieškojimas; erdvių su potencialu kūrimas; atsitiktiniai susidūrimai; pasakojimai; patirtys; latentiniai veiksniai; įrašinėjimas; pojūtis; gatvės išmintis; buvimas svetimu; bastymasis po miestą; „pažiūrėkim, kas iš to išeis“; ir t.t.  Projektą inspiravo gatvės fotografijos ir film noir  tradicijos, miesto tema, detektyvinio tyrimo, privačių seklių veiklos metodai ir t.t.

Flash Institut – tai kultūros gamybos, tyrinėjimo, plėtojimo ir mainų centras, kuris esmine savo veikla ir materialiuoju pagrindu laiko socialines sąveikas ir susidūrimus. Tai komunikacijos struktūra, sukurta tyrinėti ir apjungti įvairius kultūrinius procesus.

Flash baras – tai nuolat keičiantis savo vietą mieste įvykis, niekada nevykstantis du kartus ten pat, ir kviečiantis išnaudoti žinomas erdves neįprastu būdu.



Dainius Liškevičius. Rentgenas

REKLAMA

Projektas buvo kuriamas keletą metų menininko privačioje erdvėje - bute-dirbtuvėje. Fotografavimo procesas vyko tamsoje, naudojant blykstės šviesą. Projekto rezultatas - didelis kiekis buto interjero vaizdų, atsiradusių besikartojančio proceso eigoje. Tai tarsi nesąmoningas dienoraštis, paremtas privačios erdvės dekonstrukcija. Jame užfiksuota neįvardinta laiko, įvykių, išgyvenimų atkarpa, susidedanti iš sumedžiotų milisekundės trukmės momentų, kurių šviesoje nėra galimybės pamatyti.  


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų