Ketvirtasis “Permainų muzikos” festivalis rugsėjo 12 dieną jau paskelbė penktojo Klaipėdos koncertų salės koncertinio sezono pradžią. Pagrindinė jo programa vyks rugsėjo 18 – spalio 17 dienomis, o baigs koncertas post scriptum (lapkričio 7).
Šiemetiniame festivalyje vyrauja šiuolaikinę muziką ir kitas meno sritis sintezuojantys projektai. Išvysime ir išgirsime tikrai netikėtas jungtis, praplečiančias meno suvokimo ribas, žadančias naujus potyrius. Koncertai kvepės ir kvėpuos, akustiniai bei elektroniniai garsai jungsis su vaizdu, judesiu, teatro, baleto, cirko, performanso elementais.
Antra vertus, „Permainų muzika“ tęsia savo misiją išsamiau supažindinti su iškiliausiais Lietuvos bei užsienio kūrėjais, reikšmingai įtakojusiais muzikos istorijos vyksmą, t.y. permainas. Šįkart didesnis dėmesys skiriamas visame pasaulyje garsių autorių prancūzo Olivier Messiaeno ir vokiečio Karlheinzo Stockhauseno kūrybai. Į festivalį atvyks Lietuvos nacionalinėmis premijomis įvertinti Onutė Narbutaitė ir Vidmantas Bartulis, kadaise apvilkti vienos stilistinės kartos marškiniais ir pavadinti „neoromantikais“.
Paskutinė Vidmanto Bartulio vakarienė
Vidmanto Bartulio kamerinė opera “Pas de deux” („Paskutinė vakarienė“), kaip sako autorius, yra ”iš esmės rojalistinė opera, pagražinta revoliuciniais ir kulinariniais atspalviais, dviems aktoriams, dvylikai muzikantų, dirigentui ir virėjui. Jos veiksmas vyksta Didžiosios prancūzų revoliucijos metu.”
Marijos Antuanetės vaidmenį atliks aktorė Milda Arčikauskaitė, Liudviko XVI-ojo – Evaldas Jaras. Virėją vaidins pats kompozitorius V. Bartulis, o dirigentą –Maestro Donatas Katkus. Režisūra ir scenografija - Jono Arčikausko. Bus į ką pasižiūrėti, paklausyti ir netgi paragauti...
Kvėpuojanti muzika
Tai Justės Janulytės kūrinio pavadinimas. Jis skambės koncertų salės fojė, papuoštame Dovydo Klimavičiaus oro skulptūromis, kuriose grieš styginių kvartetas ”Chordos”. Kvėpuojančios skulptūros, šviesos ir garso pulsacijos, periodiški muzikantų judesiai kurs hipnotizuojančią erdvę, kurioje publika bus skatinama išbandyti įvairias stebėjimo ir klausymosi pozicijas. O antroji koncerto dalis (Henri Dutilleux, Gyorgy Ligeti, John Zorn) alsuos netikėčiausiomis emocijomis.
Koncertas kompaktinėse plokštelėse
Arba pasak jo atlikėjų, “Concerto in CD”. Jį atliks tik pernai susikūręs, t.y. jauniausiais orkestras Lietuvoje - „Diissc Orchestra“. Sumanymo originalumas pirmiausia slypi tame, kad tikrieji orkestrantai yra 8 CD grotuvai. Jais 6 kompozitoriai - Antanas Kučinskas, Antanas Jasenka, Vytautas V. Jurgutis, Martynas Bialobžeskis, Jonas Jurkūnas, Linas Rimša - gros specialiai sukurtą savo bei K. Stockhauseno elektroakustinę kūrybą.
Dangaus ir žemės dainos
Šis koncertas pavadintas pagal Olivier Messiaeno kūrinį ir dedikuotas jo 100-mečiui. Itin originali, svarbiausioms amžiaus madoms atsispyrusi ir Vakarų bei Rytų kultūras sintezuojanti šio autoriaus kūryba skleidžiasi erdvėje, kuri gyva amžinųjų vertybių artikuliacija.
O. Messieano, jo idėjų inspiruotus J. Mark Scearce‘o, Algirdo Martinaičio, o taip pat Luciano Berio kūrinius išpildys Skaidra Jančaitė (sopranas), Birutė Vainiūnaitė (fortepijonas) ir ansamblis „Musica Humana“: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Ričardas Vytas (altas), Raimundas Jasiukaitis (violončelė), Gediminas Kviklys (klavesinas), Saulius Astrauskas (perkusija).
Nakties muzika
Naktis – pati magiškiausia ir labiausiai viliojanti prarasto laiko dalis. Šis muzikos ir vaizdo performansas, supintas iš nakties garsų, tembrų ir spalvų, yra tarsi “sustabdytas laikas”.
Koncertinės programos sumanytojai Eglė ir Aidai Strimaičiai pasakoja, kad simbolinei “Nakties muzikos” idėjai juos įkvėpė Geoge‘o Crumb‘o kūrinys "Nakties muzika II". Jame naudojami įvairūs smuiko garso išgavimo būdai, atskleidžiamos perkusinės fortepijono galimybes.
Taip pat bus atlikti Olivier Messiaeno, Arvo Pärto, Giedrės Pauliukevičiūtės-Dabulskienės bei Johno Cage opusai. Visus juos apjungs Artūro Bukausko vaizdo instaliacijos, kurios leis klausytojui pajusti tylą, ramybę, tikėjimą, sielos harmoniją.
Išėjau, kad nematyčiau...
Kasmet „Permainų muzikoje“ pasirodančio Klaipėdos kamerinio orkestro programą, pavadintą pagal joje skambėsiantį gruzinų kompozitoriaus Giya’os Kancheli opusą, ženklina egzistencinė tema, ypatingas dvasingumas ir emocijų grynumas. Altui (solistas - Arūnas Statkus) ir orkestrui parašytame kūrinyje išraiškingai kalba netgi pauzės.
Šiai muzikai kontrastuos ekspresyvus lenkų kompozitorės Grazynos Bacewicz Koncertas styginių orkestrui. Dar skambės esto Lepo Sumeros Simfonija styginiams ir perkusijai. Simfonija - ypač įprastas žanras šiam kompozitoriui, turinčiam polinkį „ilgų distancijų“ mąstymui ir jautrią klausą simfoniniam skambesiui.
Teatrališkais gestais bus pažymėtas Felikso Bajoro „Veiksmažodžių siuitos“ bei Algirdo Martinaičio „Artizaros“ atlikimas. Orkestrui diriguosiantis Vytautas Lukočius taip pat gros klavesinu bei fortepijonu.
Post scriptum: Garso kelionė
Festivalio svečių iš Vokietijos „Ensemble für Intuitive Musik Weimar“, pristatomų kartu su Goethe-Institut Vilnius ir festivaliu „Gaida“, koncertu “Garso kelionė” / “Klangreise” bus paminėtas Karlheinzo Stockhauseno 80-metis.
K. Stockhauzenas – vienas XX a. muzikos simbolių, nuo pat kūrybinio kelio pradžios nuolat buvęs priekyje ir įtvirtinęs daugybę esminių šiuolaikinės muzikos sąvokų. Ši kontraversiška asmenybė liko ištikima sau, nepriklausė jokiai muzikos madai ar krypčiai ir pati viena siekė suvokti šiuolaikinės muzikos kelius.
Leipcigo ansamblio susikūrimą paskatino K. Stockhauzeno intuityvios muzikos partitūros. Ansamblio sudėtis - Matthias von Hintzenstern (violončelė), Hans Tutschku (sintezatorius, elektronika), Daniel Hoffmann (trimitas, fliugelhornas), Michael von Hintzenstern (fortepijonas, sintezatorius). Dar vienas ir labai svarbus ansamblio narys yra kompiuteris, mobili studija, daugiakanalių sistemų pagalba kontroliuojanti garso sklidimą erdvėje.
Videoklubai
Elektroninės muzikos fanams skirtas kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio videoklubas “AlvaNoto (Carsten Nicolai) audiovizualinė kūryba“. Elektroninis garsas ir vaizduojamasis menas šiam Vokietijos menininkui yra tarsi mikroskopinio kūrybinio proceso valdymo įrankis.
Videoklubas „Onutės Narbutaitės muzikos tekstai ir kontekstai“ kvies susitikti su kompozitore, teigiančia, kad „mes būtume niekas be inspiracijų, kurias gauname iš aplinkos – iš istorijos, iš meno, iš mus supančių žmonių. Ir smagiausia būna sužinoti, kad tavo muzika taip pat ką nors įkvėpė.“
“Permainų muzika” su lietaus šešioliktinių ir vėjo pasažų pritarimu kviečia: atsiverkime pokyčiams ir naujiems įspūdžiams!
