Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, sausio 23 d., šeštadienį prasidės kasmetinė, nuo 1999 m. vykstanti, geriausio metų kūrinio rinkimų paroda.
Tai itin demokratiška, kontraversiškų vertinimų sulaukianti paroda, kurioje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. Tradiciškai ši paroda vyksta sausio – vasario mėnesiais, o vasario 16 d. įteikiami geriausiųjų apdovanojimai.
Kviečiame profesionalius menininkus, iki sausio 15 d. pristatyti 2009 metais sukurtus darbus į Kauno paveikslų galeriją. Jūsų kūrinių laukiame galerijos darbo valandomis – nuo 8.30 iki 16.30 val.
Paroda ims veikti sausio 23 d., o šventinis uždarymas ir apdovanojimų teikimas vyks vasario 16-ąją (valandą patikslinsime).
***
Šios parodos tikslas – pažiūrėti, ką menininkai nuveikė per praėjusius metus ir kas, jų manymu, jiems pavyko geriausiai. Čia priimami visų profesionalių menininkų kūriniai. Tai paroda be cenzūros – t. y. be komisijos, atrenkančios darbus, be darbų temos, rūšies ar žanro apribojimų. Vienintelis reikalavimas – rodyti tik praėjusių metų kūrinį. Kūrinys jau gali būti dalyvavęs ir kitose parodose.
Tolimomis tokių renginių ištakomis galima būtų laikyti sovietmečiu vykusias ataskaitines tapybos, skulptūros, grafikos, kitų meno rūšių parodas, kurias rengdavo Lietuvos dailininkų sąjunga. Po Nepriklausomybės paskelbimo kurį laiką buvo vengiama bet kokių sąsajų su praeitimi. Tačiau įvertinusi teigiamus tokių parodų rezultatus – galimybę pamatyti meno tendencijas, suteikti menininkams ekspozicinę erdvę, pagaliau padaryti šventę kūrėjams bei žiūrovams – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovybė nusprendė rengti ne vienos atskiros meno šakos, bet bendrą praėjusių metų geriausio kūrinio parodą. Menininkai savo nuožiūra turi išsirinkti geriausią kūrinį, kurį parodoje vertina lankytojai bei speciali menotyrininkų komisija.
Pastaraisiais metais parodose dalyvauja per 100 įvairiausio pobūdžio menininkų, o vertinančių lankytojų skaičius svyruoja nuo pusšimčio iki pusantro tūkstančio balsų. Vis dėlto, svyruoja ne tik dalyvių ir lankytojų skaičius, bet ir kokybinė dalyvių struktūra. Parodos demokratiškumas, šiuo atveju, ir privalumas, ir daug diskusijų sukelianti tema.
Pirmosiose „Geriausio metų kūrinio“ parodose – nors skaičiumi jos ir neatrodo gausios – dalyvaudavo daugiau žinomų, pripažintų Kauno menininkų, ypač skulptorių. Bėgant laikui, kai kurie pripažinti menininkai ima jų vengti. Vieni pasitraukia, gavę pirmuosius apdovanojimus, kiti, ypač skulptoriai, teigia, kad kurti nedidelio formato skulptūras, pritaikytas uždaroms erdvėms yra „per didelė prabanga“, o tekstilininkams aktualesne tampa prestižinė, Kaune vykstanti, tekstilės bienalė. Dar kitus, matyt, atbaido cenzūros nebuvimo suviliotų „paribio“ menininkų dalyvavimas, kuriems „Geriausio metų kūrinio“ paroda dažnai ir yra vienintelis rimtesnis pasirodymas parodiniame gyvenime.
Be to, pagal parodos taisykles geriausiu gali būti išrinktas tik vienas kūrinys. Komisija taip pat išrenka tik po vieną laureatą iš skirtingų meno sričių. Todėl dalyvaujantiems dėl titulų dažnai tenka nusivilti, o didžiausia parodos teikiama nauda yra pats dalyvavimas – proga parodyti savo darbą ir palyginti jį kitų menininkų kūrybos kontekste.
Šis aspektas ypač aktualus jauniems, pradedantiems menininkams. Geriausio kūrinio parodoje jau ne kartą buvo atrasti ir įvertinti nauji perspektyvūs debiutantai .
Nepaisant to, kad geriausio kūrinio parodos demokratiškumas dažnai sulaukia kritikos, tai yra jos išskirtinumas: parodos koncepcija, šiuo atveju, yra jos koncepcijos nebuvimas. Paroda neturi „išrinktuosius“ publikai atrenkančio tarpininko – kuratoriaus. Pristatomi visi norintys, o jau tuomet juos imasi vertinti publika ir profesionali komisija. Suteikdamas progą balsuoti, muziejus daug anksčiau nei televizijos ėmė naudoti žiūrovų balsus. Juk kiekvienam smagu turėti galimybę pareikšti savo nuomonę ir žinoti, kad ta nuomonė bus įskaičiuota. Tačiau, balsavimas, rinkimai yra tik viena šventinė dalis.
„Geriausio metų kūrinio“ paroda turi platesnę, apžvalginę potekstę: pažiūrėti, kokios tendencijos vyrauja mene, o kadangi ši paroda neturi koncepcijos, menininkams nereikia taikytis prie duotos temos, jie turi galimybę į parodą atnešti tai, kuo gyvena, kaip jų išgyvenimai persikūnija į meno kūrinius.
Paroda veiks: 2009 01 23 – 2009 02 16
