Paskutiniąją liepos mėnesio savaitę Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras šurmuliavo neįprastai vasaros sezonui. Pravėręs duris, išvysdavai koridoriuose bruzdantį jaunimą, įnirtingai diskutuojančias, čežančias lapais, kupinais jiems svarbių nuorodų, pastabų, pasižymėjimų, aktyviai dirbančias jaunuolių grupeles. Visą šį bruzdesį kėlė beveik trisdešimt jaunuolių, dalyvaujančių tarptautinių jaunimo mainų projekte „Vilniaus akis“, susibūrusių iš Italijos, Latvijos, Prancūzijos bei Lietuvos.
Sudėtingas, bet įdomus ir naudingas projektas
Viešosios įstaigos „Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras“ organizuotas tarptautinių jaunimo mainų projektas „Vilniaus akis“ suvienijo kurčiuosius bei kurčiųjų atstovus iš keturių Europos Sąjungos šalių, į vieną būrį sujungė beveik trisdešimt skirtingą patirtį turinčių 18-25 metų amžiaus jaunuolių, įnešusių savą miesto suvokimo bei interpretavimo atspalvį galutiniam projekto tikslui – fotografijų parodai, atspindinčiai projekto dalyvių susidarytą įvaizdį apie Vilnių – Europos kultūros sostinę 2009.
Anot vienos vertėjos Svetlanos Litvinaitės, „projekto eiga nebuvo lengva, bet kitko tikėtis nė nebuvo įmanoma, kadangi čia kartu dirbti surinkti ne tik kurtieji bei girdintys, o ir įvairiakalbiai asmenys.“ Būtent todėl visą savaitę komunikavimas vyko keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, lietuviškąją gestų bei tarptautine gestų kalba.
Kiek sudėtingiau bendrauti tapo trečiąją projekto dieną, kuomet visi dalyviai buvo suskirstyti į mišrias devynias grupeles, kuriose turėjo paruošti po nuotrauką, atspindinčią jų išvystą Vilnių. Tačiau jaunatviškam veržlumui bei išradingumui ribų nėra – grupėse dirbant kurtiesiems kartu su girdinčiaisiais, nemokančiais gestų kalbos, į pagalbą buvo pasitelktos rašymo priemonės bei užrašinės, kitur iškilus užsienio kalbos barjerams išeitis rasta piešiniais bei brėžiniais pavaizduojant mintis.
Trisdešimtmetis italų jaunimo grupės vadovas Enrico Cazzaro teigė, jog tokie projektai yra geras būdas skatinti globaliam mąstymui bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Anot Enrico Cazzaro, susipažinus su tokiais įdomiais ir įvairiapusiškais žmonėmis, kyla noras susitikti dar kartą, keliauti, aplankyti jų gimtąsias šalis, o vėliau pakviesti ir pas save į svečius. Enrico Cazzaro nuoširdžiai stebėjosi, koks mažas, bet spalvotas yra Vilnius ir džiaugėsi, jog nuotraukose kartu su grupe galės atskleisti Vilniaus senamiesčio margumą.
Suvienijantis projektas
Nors tarptautiniai jaunimo mainai buvo organizuojami VšĮ „Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro“, tačiau juose dalyvavo ne vien kurtieji, o ir girdintieji atstovai. Toks dalyvių įvairumas leidžia didinti neįgaliųjų integraciją, ugdyti jų gebėjimą bendrauti ne tik tarpusavyje, bet ir su girdinčiaisiais, kitakalbiais. Tuo tarpu girdintiesiems tai puiki proga susipažinti su kurčiųjų pasauliu, išmokti bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis, suprasti, kad jie yra lygiai tokie patys veržlūs bei kūrybingi jauni žmonės kaip ir jie patys.
Projekto organizatorė Rima Kuralavičiūtė džiaugėsi mainų eiga - „Smagu stebėti kaip kartu dirba tokie skirtingi jaunuoliai. Žavi jų išradingumas, atrandant išeitis iš susidariusių keblesnių situacijų ir toliau sklandžiai siekiant geriausio savo grupės rezultato – įdomios ir išraiškingos, kalbančios nuotraukos, atspindinčios jų regimą Vilnių.“ Projekto tikslas nėra varžybos ir čia nebus nei pirmosios vietos nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų, bet jaunuoliai įsitraukia į kūrybinį procesą pilnutinai, kai kurie net prabyla apie konkurenciją, kas paskatina darbą atlikti kiek įmanoma geriau, išspausti iš savo grupės maksimalų vaizduotės našumą bei darbo kokybiškumą.
Savaitę vainikuojanti paroda „Vilniaus akis“
Per savaitę kiekviena iš devynių grupelių turėjo atrasti vietą Vilniuje, jų manymu, geriausiai atspindinčią pirmąjį įspūdį, aplankius mūsų sostinę. Siekiant suteikti nuotraukai daugiau iškalbingumo, jaunuoliai turėjo sukurti po vieną ar kelis personažus, dominuosiančius nuotraukose, kurie užtvirtintų vietos įvaizdį, pasakytų daugiau apie tai, kokį Vilnių mato neįgalieji menininkai ir jų kolegos.
Vėliau nuotraukos apdorojamos kompiuterine programa „Photoshop“, sudedant akcentus, pakoreguojant spalvas, išryškinant tai, kas buvo norima pasakyti. Galiausiai aktyvus ir nuoširdus jaunuolių darbas pristatomas visuomenei – penktadienį, liepos 31-ąją dieną Šv. Kazimiero gatvelėje 12 valandą atidaroma nemokama paroda, veiksianti kelias valandas, kur vilniečiai bei miesto svečiai turės progą ne tik išvysti nuotraukų galeriją, bet ir pabendrauti su sukurtaisiais personažais ir sužinoti, kas paskatino pasirinkti būtent tokį įvaizdį.
Lina Žukauskaitė
