Ketvirtadienį, kovo 31 d. „Forum Cinemas Vingis“ įvyko iškilminga festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo ceremonija. Tiesa, tai reiškia tik pagrindinės, oficialiosios dalies pabaigą, festivalis iškeliauja pasirodyti kitiems Lietuvos miestams, o ir Vilniuje jis pratęstas 24 papildomais seansais.
Atvykstantiems į uždarymo ceremoniją svečiams vėl buvo patiestas raudonas kilimas ir visi vaišinosi vynu, tačiau kaip ir pridera pabaigai renginys jau nebuvo toks spalvingas ir rėksmingas. Todėl ir į ceremoniją jau rinkosi ne tie, kuriems svarbiausia patekti į kuo daugiau kadrų, o žmonės, kuriems patinka geras kinas. Žinomų politikų ar atsitiktinai užklydusių pramogų verslo atstovų nebuvo matyti – vien tik kino ar jai artimų industrijos sričių specialistai, žiniasklaidos atstovai ir ištikimiausi „Kino pavasario“ žiūrovai.
Festivalis vėl gali nesivaržydamas vadintis nepralenkiamu, didžiausiu ir laukiamiausiu Lietuvoje − per dvi savaites kino sales aplankė daugiau nei 60 tūkst. žiūrovų. Kaip sakė uždarymo ceremoniją kartu su Paliumi Budriu vedusi aktorė Eglė Mikulionytė, tai patvirtina, kad Lietuvos publika yra ištroškusi gero kino.
Festivalio direktorė Vida Ramaškienė pasidžiaugė, kad visus metus „ruoštą atsiskaitą“ žiūrovai priėmė labai gerai. „Visa komanda dirbo puikiai, savanoriai, kurie davė priesaiką turbūt padarė daugiau negu joje buvo pasakyta, mūsų žiūri dirbo labai sunkiai ir atsakingai, jų sprendimas taip pat parodys kokie tai profesionalai“, − klabėjo direktorė.
Festivalis šiais metais turėjo net tris žiuri. Konkursinės programos „Nauja Europa − nauji vardai“ filmus vertino komisija, vadovaujama režisieriaus iš Makedonijos Milcho Manchevskij. Nepriklausomų kino teatrų asociacijos CICAE savo filmą – nugalėtoją rinko atskirai. Geriausius lietuviškus filmus rinko Lietuvos kino kritikių komisija − Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Laima Kreivytė ir Renata Šukaitytė.
Prizą už geriausią lietuvišką debiutą šiais metais pelnė Mantas Kvedaravičius už dokumentinį filmą „Barzakh“. „Sau ir visiems jums linkiu kiekvienos dienos debiuto − kad būtų tokia energija ir įniršis gyvenime, jog debiutuotume kiekvieną dieną“, − linkėjo jaunasis režisierius.
Pirmą kartą festivalio istorijoje buvo renkamas daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnęs lietuviškas filmas. Juo tapo režisieriaus Jono Trukano „Knygnešys“. Prodiuseris Tadas Bojarskas atsiimdamas apdovanojimą pasidžiaugė, kad filmas įgijo tiek daug fanų.
Festivalio vykdantysis direktorius Algirdas Ramška įteikė apdovanojimą metų žiūroviškiausiam filmui. Juo tapo kanadiečių režisieriaus Deniso Villeneuve darbas „Moteris, kuri dainuoja“ (Incendies).
CICAE apdovanojimas atiteko Bosnijos ir Hercegovinos juostai „Pakeliui“ (Na putu/On the path). Komisijos teigimu, renkamas toks filmas, kuris galėtų būti rodomas visoje Europoje. Vietoje negalėjusios dalyvauti ceremonijoje režisierės prizą atsiėmė kroatų aktorė Zrinka Cvitesic. „Režisierės tikslas buvo sukurti filmą apie meilę, kovą dėl jos ir parodyti jį visam pasauliui. Kaip jos manymu mes turėtume kovoti dėl meilės ir žmonių su kuriais esame, − dėkodama kalbėjo aktorė. − Šiame filme Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos ir Serbijos kino kūrėjai dirbo kartu. Tai labai svarbu“.
Pirmąjį specialų žiuri prizą pelnė filmo „Namas“ (Dom/The House) aktorių kolektyvas. Atsiimdama apdovanojimą filmo režisierė Zuzana Liova sakė: „Filmą baigėme filmuoti vasario mėnesį, todėl visa komanda šiuo metu ilsisi. Tai puikios naujienos mums“.
Antrasis specialus prizas skirtas turkiško filmo „Dauguma“ (Congunluk/Majority) pagrindiniam aktoriui Bartu Kucukcaglayan.
Geriausią festivalio filmą paskelbė žiuri pirmininkas M. Manchevskij. Apdovanojimas šiais metais skirtas rumunų režisieriaus Bogdan Gearge Apetri juostai „Laisvėje“ (Periferic/Outbound). Filmą atsiėmė viena iš filmo kūrybinės grupės narių, prodiuserė Michaela Popescu. „Apdovanojimas mums kiek netikėtas. Dėkojame žiuri, festivalio organizatoriams, o labiausiai žiūrovams, kurie vis dar mėgaujasi nepriklausomų kūrėjų filmais“, − sakė M. Popoescu.
