Vasarą Lietuvos miestų gatvės ištuštėja ‒ tie, kas dar neemigravo, išvyksta į užsienį padirbėti bent per atostogas. Šalyje pastebimai sumažėjo stalių, santechnikų, statybininkų, elektrikų ir kitų specialistų. Jaunimo, kurio prieš dešimtmetį būdavo pilnos gatvės – taip pat nebėra. Dešimtys tūkstančių jų išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją. Ar ten dar liko laisvų darbo vietų? Kiek ten uždirba lietuviai? Kaip gauti darbą? Į šiuos klausimus atsakyti bandė „KK2 vasara“ komanda.
Londone esančiame prekybos centre „Lituanika“ pardavėja Vilma, sakė esanti patenkinta darbu D. Britanijoje. „Čia daugiau galimybių, daugiau šansų geriau gyventi. Aš nenoriu apie mūsų šalį kalbėti blogai, bet ten gyvenimas iš tiesų blogėja. Aš Lietuvoje buvau visiškoje duobėje, nes netekau darbo, todėl pragyventi buvo sunku. O čia atsivėrė naujos galimybės“, ‒ kalbėjo moteris.
Vilma pasakojo gaunanti minimumą, tačiau ir jo užtenka pragyvenimui. Atlyginimai Didžiojoje Britanijoje mokami du kartus per mėnesį, kas dvi savaites. Dirbantys ne pilną darbo dieną, gali susirasti papildomą darbą ir gauti daugiau pajamų. „Darbo grafikus galima kažkaip derinti, nesunku susirasti kitą darbą, o Lietuvoje tai praktiškai neįmanoma. Apskritai, kažkaip aš labai greitai prisitaikiau būtent šioje šalyje, tikrai nenoriu grįžti“, ‒ tikino ji.
To paties prekybos centro grožio salone dirbančios lietuvės, paklaustos apie tai, ar nepasiilgo gimtinės, kad dirbdamos tokioje vietoje ypatingo ilgesio nejaučia. „Yra lietuviškas knygynas, lietuviškos parduotuvės, kavinės ‒ čia viskas labai lietuviška. Pasiilgstu artimųjų, bet kai grįžus į Lietuvą pamatau, ką su ja padarė, man darosi liūdna“, ‒ komentavo Vilma.
Anot „KK2 vasaros“ kalbintų Londone dirbančių lietuvaičių, D. Britanijoje blogai tik tinginiams ‒ čia darbą gali susirasti kiekvienas. Kiek sunkiau vasarą, nes tuo metu į Londoną plūsta studentai, kurie per atostogas čia aria tam, kad užsidirbtų pinigų studijoms.
Tautiečiai pabėgę į D. Britaniją ten gali pasinaudoti tuo, kas buvo sukurta kitų. Įstatymų paketas, bendra tvarką, mokesčių politika, socialinės garantijos ‒ viskas buvo kuriama ne vienerius metus. Pasakymas, kad neva Lietuvoje viskas blogai, gali būti laikomas kol kas dar neišmokusių tvarkytis savo šalyje lietuvių bėgimu nuo atsakomybės. Belieka tikėtis, kad svetur prakutę tautiečiai sugrįš ir parodys, kaip reikia gyventi.