Sausio 18 d. baigėsi baleto „Bajaderė“ įšventinimo apeigos – atšokus tris šio spektaklio premjeras, jis įsitvirtina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare ir, kaip atrodo, bent jau šį sezoną žiūrovų nestokos. Melodinga muzika, gausybė klasikinių ir charakterinių Marijaus Petipa sukurtų šokių, efektingos dekoracijos, nukeliančios į XIX a. II pusėje suformuotą paslaptingą ir egzotišką Indijos įvaizdį traukia žiūrovus, kurių dalis neboja pustrečios valandos rymoti palei pilnutėlės teatro salės sienas.
Trečiojoje „Bajaderės“ premjeroje pasirodė antrasis Soloras – Nerijus Juška; nemažą šios partijos dalį atlikęs 2006-aisiais pastatytuose „Šešėliuose“, šį poetišką paveikslą pasirinkęs savo trisdešimtmečio jubiliejui, baleto solistas „įsirašė“ į sutartinę senovine baleto libretų logika besiremiančią spektaklio dramaturgiją.
"Bajaderė", 1 veiksmas. Didysis Brahmanas - Edvardas Smalakys.
Spektaklio mįslė – Soloro ir Nikijos santykiai, jų meilės istorija ir išdavystės; tokia linija būdinga daugelio klasikinių baletų siužetams: „Žizel“, „Esmeralda“, „Gulbių ežeras“... Kaip ir kituose spektakliuose, taip ir šiame norisi aiškiau argumentuotų išdavystės motyvų bei jų atspindžio herojų elgsenoje, tačiau šitai analizuoti spektaklio statytojos Liudmila Kovaliova ir Altynai Asylmuratova pernelyg nesistengė, kruopščiai kopijuodamos senąjį Marijaus Petipa choreografijos tekstą, bet nesirūpindamos labiau įtikinamomis veikėjų reakcijomis bei veiksmų logika.
Todėl tiek Aurimo Paulausko, tiek Nerijaus Juškos Solorai skirtingi tik tiek, kiek skirtingi jie kaip šokėjai ir kaip žmonės; savitesnės, įtaigesnės vaidmens traktuotės kol kas jie nepademonstravo, tiesiog klusniai vykdydami nurodymus ir pernelyg nesukdami galvos dėl painių santykių narpliojimo. N. Juškos traktuotėje įdomesni niuansai, kuriais jis antrajame paveiksle lyg ir mėgina išryškinti vidinį pasipriešinimą Radžos sprendimui išleisti už jo savo dukrą, tačiau II veiksme norėtųsi aiškesnių graužaties, svyravimo, galbūt ir rezgamo plano kaip nors iš šios situacijos išsisukti požymių. Suprantama, kad Gamzati, kerštaudama Nikijai, privalo flirtuoti su tėvo jai skirtu sužadėtiniu, tačiau Soloras juk nebūtinai jai turi atsakyti tuo pačiu.
Kaip šokėjas N. Juška pasirodė gerai – jausmingai talkino Nikijai pirmajame meilės duete, išraiškingai asistavo Gamzati sutuoktuvių pokylyje ir efektingai pašoko savo variaciją iš lengvų, ekspresyvių šuolių ir sklandžių piruetų.
„Šešėlių“ paveikslo pradžioje Soloras melodramatiškai įsiveržė į miegamąjį, plevėsuodamas balta paklode ir pakeitęs auksu tviskančius sutuoktuvių drabužius melsvais pasimatymui mėnesienoje derančiais apdarais – kentėjo, lyg ką tiktai nebūtų demonstratyviai glamonėjęs ir bučiavęs Gamzati rankų ir pats nebūtų kaltas dėl to, kad Nikija buvo priversta pasirinkti mirtį.
Į sceną prigužėjus šešėlių, N. Juška emocingai atgailavo – gražiai ir įtaigiai buvo sušoktas adagio (gaila, kad iki galo nebuvo apskaičiuota ėjimo paskui lėtai tolstantį Nikijos šešėlį trajektorija), o solo epizode solistas vėl džiugino žiūrovus aistringais šuoliais.
M. Hamanaka Nikijos vaidmenį atlieka tiksliai, be didesnių improvizacijų, kurių, kaip parodė trečiasis kartas, nepakenktų pirmajame veiksme konfliktuojant su Didžiuoju Brahmanu, taip pat ir antrojo veiksmo scenoje su Gamzati. Solo epizodus solistė atlieka atsakingai ir išraiškingai – tiek santūrus pirmojo paveikslo ugnies garbinimo epizodas, tiek ritualinis Gamzati įšventinimo į nuotakas šokis, tiek desperatiška antrojo veiksmo priešmirtinė scena pulsuoja energija – arba sutelkta, slopinama, arba besiveržiančia pro kraštus. Paskutiniojo Nikijos šokio nuotaikų kaita aiškinama neva Soloro atsiųsta gėlių pintinėle – pradėjusi desperatiškomis nuotaikomis, Nikija, gavusi gėles, pastebimai keičia nuotaiką, veide sužydi šypsenos (nors tuo pat metu Soloras aistringai bučiuoja Gamzati ranką) – sunku patikėti šventyklos šokėją esant tokia lengvatike. Joje kunkuliuojanti jėga, prasiveržianti antrojo paveikslo scenoje su Gamzati ir ryžtingai sužvilganti pakelto durklo ašmenyse, galėtų paakinti šokėją pasiųsti Solorą po velnių ir išsirinkti kokį kitą karį – tik ne tą vėduoklininką, kuriam stovėti kaip įbestam pasirodė nuobodu (o gal jis nepakėlė akyse besimezgančios tragedijos) ir kuris po kiek laiko paliko sceną.
"Bajaderė", 2 veiksmas. Grand Pas. Centre - Inga Cibulskytė
Žinoma, jei šitaip būtų atsitikę, žiūrovai būtų nebeįleisti į Šešėlių karalystę, kurioje M. Hamanaka stulbino šokio kantilena, įprasmintais judesiais – tiek lėtais, ypač plastiškais pasistiebimais ant pirštų bei nusileidimais, tiek pavydėtinai stabiliais arabeskais ir atitiudais, tiek greitais, beveik antgamtiškais sukiniais, balansuojančiais ant fizikos ir metafizikos ribos.
Šešėlių paveiksle žiūrovų laukė staigmena – vieną iš variacijų, įprastai atliekamą Rūtos Kudžmaitės, šoko M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus dvyliktokė Kristina Gudžiūnaitė. Baleto skyriaus koncertų bei spektaklių lankytojams pažįstama jaunoji artistė pagarsėjo ir kaip jaunųjų baleto šokėjų Švedijoje ir Prancūzijoje „auksinė“ laureatė ir šiuos titulus visiškai pateisino: šoko tvirtai, muzikaliai ir nuotaikingai, pavydėtinai ištvermingų arabeskų įstrižaine suvaldė visą scenos erdvę. Jos šokis buvo viena maloniausių šios „Bajaderės“ akimirkų. Antrojo Šešėlio variaciją šoko Inga Cibulskytė.
Trečiojoje „Bajaderės“ premjeroje buvo ir daugiau nematytų veidų: Radžą pirmą kartą vaidino Raimondas Minderis; viena iš Džampės solisčių pirmą kartą buvo Žavinta Čičelytė; prie antrojo veiksmo bajaderių – Tamaros Grimer, Austėjos Butėnaitės, Ingos Augutytės prisijungė Kristina Kanišauskaitė, tačiau ketveriukės šokiui stigo darnos; Grand pas šokėjos – Ž. Čičelytė, Rūta Juodzevičiūtė, Inga Cibulskytė – į savo gretas priėmė Ilvą Juodpusytę.
Pasigėrėtinai, su įkvepiančia energija Indų šokį atliko jau anksčiau matyti Margarita Verigaitė, Eligijus Butkus ir Valerijus Fadejevas; Dievuko šokį ryškiai perteikė Mantas Daraškevičius, Manu – šokį su ąsočiu – linksmai, iškalbingais gestais bei žvilgsniais bendraudama su dviem talkininkėm iš Baleto skyriaus, šoko Živilė Baikštytė. Gamzati vaidino ir šoko Olga Konošenko.
Dabar lieka nekantriai laukti kitų moteriškųjų vaidmenų atlikėjų – kaip žada spektaklio programėlė, Nikijos partiją ketina parengti Nailia Adigamova, Gamzati – Inga Cibulskytė.
"Bajaderė". 2 veiksmas. Nikija - Miki Hamanaka.
Michailo Raškovskio nuotraukos iš LNOBT archyvo
