Poliarinė naktis, sniego pusnys ir Kalėdų Senelis. Dar vaikystėje įstrigę stereotipai neleis suklysti – bus kalbama apie Kalėdas Šiaurės šalyse. Paskutinis šių metų „Antras antradienis“ pristatys, kaip didžiąsias žiemos šventes švenčia tikroji ir vienintelė Europos Šiaurė – Šiaurės šalys.
Gruodžio 11 d. renginių cikle „Antras antradienis“ svečiuosis keturi Vilniaus Universiteto Skandinavistikos centro dėstytojai: Helén Ericson iš Švedijos, suomė Irma Timonen, norvegas Kristian Solvang ir Stefan Anbro iš Danijos. Vakaro svečiai papasakos apie Kalėdų tradicijas savo šalyse. Renginys vyks anglų kalba.
Šiaurės šalyse Kalėdos neretai vadinamos dovanų, žvakių ir nukrautų valgiais stalų švente ir yra vienas svarbiausių metų įvykių. Kuo jos išskirtinės, ar Kalėdos Švedijoje kitokios nei Danijoje? Ar šios šventės turi kokią ypatingą reikšmę Šiaurės šalių gyventojams?
„Man Kalėdos siejasi su įvairiomis tradicijomis, buvimu kartu su šeima, Kalėdų Senelio ir dovanų laukimu ir, žinoma, gausiu maistu“, – sako švedė H. Ericson. Danas S. Anbro pritaria savo kolegei švedei: „Kalėdos – tai visų pirma krikščioniška šventė, kai susiburia šeima ir daug valgoma“.
Daugeliui skandinavų Kalėdos nebūtų Kalėdomis be kiaulienos. Istoriškai tai paaiškinama tuo, kad ankstesniais laikais ištisus metus valgyta tik sūdyta kiauliena. Kiaules skersdavo rudenį, kai jos būdavo riebiausios, mėsą konservuodavo sūryme ir jos turėdavo užtekti iki kito rudens. Tačiau vieną kitą "kalėdinę kiaulę" palikdavo neskerstą iki gruodžio mėnesio. Taigi Kalėdos būdavo vienintelė diena metuose, kai žmonės galėdavo prisivalgyti šviežios mėsos.
Ruoštis Kalėdoms Šiaurės šalyse pradedama jau nuo gruodžio pradžios: per visą adventą. Pavyzdžiui, švedai advento viduryje švenčia Liucijos dieną (gruodžio 13 d.). Advento, Kalėdų ir Naujųjų Metų šventimo tradicijos turi įdomias istorines bei kultūrines ištakas. Kai kurios šių tradicijų yra bendros visam regionui, tačiau kartais jos gali būti ir skirtingos.
Kai Skandinavijos šalyse gyvavo katalikybė, šv. Liucijos diena buvo švenčiama kaip ir kitų šventųjų dienos. Tačiau ši tradicija išliko ir po Reformacijos įvedimo 16 amžiuje. Pagal Julijono kalendorių Liucijos naktis buvo ilgiausioji metų naktis. Šis faktas, matyt, paaiškina, kodėl tradicija išliko būtent Šiaurės šalyse: lapkritį ir gruodį, kol dar neiškrito sniegas, naktys ten labai tamsios ir ilgos, todėl tai, kad šviesa pagaliau nugali tamsą, šiauriečius tikrai džiugina.
Renginio metu pagal Šiaurės šalių tradicijas lankytojai bus vaišinami karštu vynu.
