Prieš pusantros savaitės prasidėjęs naujos koalicijos Seime, turėjusios valdančiąją mažumą pakeisti dauguma, projektas įklimpo.
Prie valdančiųjų socdemų, liberalcentristų, pilietininkų ir valstiečių-liaudininkų turėjo tiesiog prisidėti Artūro Paulausko vadovaujami socialliberalai.
Socdemams ir A. Paulausko pasekėjams suderėjus dėl sąlygų, jas ėmė ginčyti net tik Pilietinės demokratijos frakcija, kuriai priklauso ir Seimo pirmininkas, bet ir liberalcentristai. Apie pilietininkų motyvus ir asmeninį apsisprendimą su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu kalbėjosi „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.
- Vyksta tikras koalicijų lipdymo vajus. Naujoji Sąjunga mėgina prisijungti prie valdančiųjų, liberalcentristai tam kažkiek priešinasi, jūsų frakcija neketina atiduoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo pozicijos. Kaip bendrai pakomentuotumėte padėtį?
- Pirmiausia, noru patvirtinti, kad pritarčiau koalicijos išplėtimui, nes stabili dauguma būtų naudinga valstybės valdymui. Tiesa, nematau nei vieno argumento, kodėl tai turėtų būti daroma Pilietinės demokratijos frakcijos sąskaita.
Dar mažiau aišku – kam reikia keisti NSGK vadovą – Algimantą Matulevičių. Tie priekaištai, kurie jam išsakyti, man atrodo visiškai nerimti. Aš, kaip pilietis ir Seimo narys, ankstesniam komiteto vadovui – A. Sadeckui (iš Naujosios sąjungos – „Balsas.lt) , kuris vėl pretenduoja į šį postą, turėčiau kur kas daugiau priekaištų. Labai jau rimtų trūkumų mačiau tuo metu šio komiteto kompetencijai priklausančiose srityse. Jau pakanka jų ir tuometinės Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės veikloje, nekalbant apie visą kitą.
Kartoju – nėra nei vieno rimto argumento, kodėl dabartinį komiteto vadovą reikėtų keisti ir grąžinti senąjį.
- Kaip vertinate kalbas, kad gali subyrėti Pilietinės demokratijos frakcija Seime? Sakoma, kad ir jūs galite prarasti parlamento pirmininko postą.
- Šias kalbas vertinu ramiai. Frakcija yra pareiškusi poziciją labai aiškiai. Maždaug taip pat, kaip ką tik pasakiau ir aš. Nematau jokių priežasčių ar tendencijų, kodėl ji turėtų kažkur byrėti. Manau, tai iš dalies yra oponentų spaudimas, norint sustiprinti derybines pozicijas.
- Kalbant apie Jūsų asmeninę poziciją – kiek stipriai ją įtakos spaudoje ir Seimo kuluaruose pasigirdę svarstymai ir gąsdinimai, kad labai spyriodamasis dėl NSGK galite prarasti ir dabar užimamas pareigas? Kaip pats elgsitės galimo spaudimo ir grasinimų akivaizdoje?
- Elgsiuosi paprastai. Šiuo atveju svarbi teisinga pozicija, o ne pareigos. Nesiruošiu nusileisti vien dėl jų. Puikiai žinau, kad tokios „iniciatyvos“ rezgamos ir žinau kokios jėgos tai daro. Tai ne pirmas toks bandymas ir nesiruošiu taip paprastai pasiduoti.
- Gal galite įvardinti tas jėgas?
- Žinoma. Tai visai nesudėtinga. Manau, kad tai Viktoro Uspaskicho darbas, o tai įrodo ir paskutiniai įvykiai. Tai žmogus, kuris niekaip nenusiramins ir tikrai dirba ne Lietuvos valstybei.
Socialliberalų mėginimas pasinaudoti V. Uspaskichu ir grįžti į valdžią manęs nė kiek nestebina, bet labai jaudina.
- Tai toks vienareikšmis paskutiniųjų įvykių sumanytojų adresas – Kėdainiai?
- Ne. 33 000 gyventojų nėra būtinai susiję su tuo, ką išdarinėja V. Uspaskichas ir tie, kas su juo surado sandėrius. Kėdainiai ir kėdainiečiai čia niekuo dėti.
***
Lietuvos socialdemokratų partijos vadovaujama valdančioji koalicija, kuri, prisidėjus Naujajai sąjungai, turėjo įgyti daugumą (73 balsus Seime), neįmanoma be LiCS pritarimo. Ši frakcija turi tiek pat balsų, kaip ir NS – 10. Pilietinės demokratijos frakcija, turinti 7 narius, taip pat priešinasi LSDP ir NS siekiams išstumti iš NSGK vadovo pareigų Algimantą Matulevičių, kuris G. Kirkilo nemalonę užsitraukė dar tuomet, kai vadovavo parlamentiniam Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimui. Pastarojo metu paaiškėjo nemažai galimų korupcinių schemų. Dalis medžiagos yra nemaloni ir premjero pagrindiniam patarėjui Albinui Januškai.
