Belgams vieno Kalėdų Senelio tiesiog neužtenka. Prancūzakalbius belgus aplanko Pere Noel. Ir atvyksta jis ne vienas, o su pagalbininku – Pere Fouettard. Geri vaikai paprastai apdovanojami įvairiais saldumynais, o išdykėliams tenka tik rykštės, arba dar blogiau – juos išplaka pats Pere Fouettard.
Tuos, kurie kalba valoniškai, lanko šv. Mikalojus. Vaikus jis lanko du kartus – gruodžio 4 ir 6 dienomis. Pirmąjį kartą jis atvyksta išsiaiškinti, kurie vaikai buvo geri, o antrąjį – atneša jiems dovanų. Gerieji vėlgi apdovanojami mėgstamais saldainiais, o neklaužados – rykštėmis, tik šį kartą jų niekas neplaka.
Svarbu pažymėti, kad Pere Noel ir šv. Mikalojus yra visiškai skirtingos figūros. Šv. Mikalojus iš tikrųjų gyvenusi asmenybė, tik pasakojimai apie ją metams bėgant tapo gerokai pagražinti. O Pere Noel figūra gimė tik per Pirmąjį Pasaulinį karą ir su religija neturi nieko bendra.
4. Trijų karalių atvykimas (Filipinai)
Filipiniečiai išties mėgsta švęsti Kalėdas – ruoštis šiai šventei jie pradeda dar ankstyvą rugsėjį, o šventė baigiasi vėlyvą sausį. Čia yra įprasta jau rugsėjį pasipuošti parduotuvių vitrinas ir namus, o spalio mėnesį pradėti giedoti giesmes.
Žinoma, kad toks ilgas laukimo laikas neprailgtų, filipiniečiai susigalvojo tikrai išskirtinių tradicijų. Nepatikėsite, tačiau Kalėdų Senelis nėra jiems tiek svarbus. Ir dovanas čia jau ištisus šimtmečius neša ne jis, o Trys Karaliai. Vaikai ant namų palangių sudeda švarias kojines ir nuvalytus batus tikėdamiesi, kad Karaliai, keliaudami į Betliejų, užsuks pas juos ir paliks dovanų. Kai kurie įsigudrina batuose palikti ir žolės ar šieno, kad išvargę Karalių kupranugariai turėtų ką parupšnoti.
Deja, ši tradicija po truputį yra pamirštama. Ją išstumia amerikietiškoji Kalėdų vizija ir Tris Karalius iš dovanų teikėjų pozicijos išstumia Kalėdų Senelis.
3. Advento persirengėliai (Latvija)
Paprastai Kalėdų mes nesame linkę sieti su blogio jėgomis. Kalėdos dažniausiai asocijuojasi su dovanomis, šeima, draugyste, gėriu ir taika. O štai Latvijoje Kalėdos yra blogųjų dvasių išvarymo metas. Dalyvaujantys apeigose persirengia čigonėmis, vilkais, meškomis, varnais, arkliais, yra netgi drįstančių mirtimi persirengti.Tada persirengėlių grupė bastosi nuo namo prie namo.
Šeimos paprastai laukia persirengėlių atvykimo, nes tikima, kad jie turį galią išvaryti piktąsias dvasias. Jie nuoširdžiai pasveikinami ir pakviečiami į namus, tačiau prieš užeidami persirengėliai turi pašokti ir padainuoti. O jau vėliau vaišinami duona ir alumi.
Dar įdomu tai, kad persirengėliai turi stengtis būti neatpažinti: pakeisti savo balsus ar manieras. Jei namo gyventojams pavyksta persirengėlį atpažinti, šis turi nusiimti kaukę.
2. Maisto likučiai – mirusiesiems (Bulgarija)
Ši bulgarų kalėdinė tradicija šiek tiek panaši į portugalų vadinamąją „consoda“, kai šeimos Kalėdų rytą ant stalo padeda papildomų lėkščių taip parodydami pagarbą mirusiems artimiesiems ir kviesdami vėles kartu papietauti.
Bulgarams svarbiausia yra vakarienė Kalėdų išvakarėse. Tačiau į ją yra kviečiami tik gyvieji. Kai šeimos baigia vakarieniauti, visi vakarienės likučiai paliekami ant stalo, nes tikima, kad vėlės ateina pasistiprinti.
1. Maisto mėtymas ant lubų (Slovakija ir Ukraina)
Iš visų šiame sąraše aptartų kalėdinių tradicijų pastaroji turbūt pati netvarkingiausia. Kai kuriuose Slovakijos ir Ukrainos regionuose Kalėdų išvakarėse yra įprasta mėtyti maistą ant lubų. Ir tai nelaikoma maisto gadinimu, o tokiu būdu bandoma išmatuoti būsimas gėrybes.
Kalėdų išvakarėse Slovakijos ir Ukrainos šeimos valgo tradicinę vakarienę, tačiau prieš pradedant vakarieniauti vyriausias iš šeimos narių ima gabalėlį loksos (tradicinis patiekalas, gaminamas iš vandens, duonos ir aguonų) ir meta į lubas. Taip darantys tiki, kad kuo didesnis gabalėlis loksos prilips prie lubų, tuo gausesnis bus kitų metų derlius.
