Viskas prasidėjo, kai baigiau mokyklą ir neįstojau ten, kur norėjau. Nors dabar manau, net ir nežinojau, ko norėjau iš tiesų. O tada visi ir iš visų pusių kamantinėja, kur įstojai, ką veiksi gyvenime.
Tada tik nedrąsiai nunarinau akis; įdomu, ar jie patys žino ir žino iš tiesų, ko nori iš gyvenimo, jei taip – tą dieną jiems būčiau nusilenkusi. Taigi, padirbėjau vasarą padavėja Palangoje. Labai perspektyvus darbas, ypač, jei turi puikią išvaizdą.
Tai ne tik gausūs arbatpinigiai, bet ir pasiūlymai nuo striptizo šokėjos iki vienos nakties „kažkieno“ malonumų patenkinimo… šlykštu, bet toks gyvenimas.
Taigi, kupina pozityvių minčių ir su bilietais rankoje stoviu autobusų stotyje – laukiu autobuso, kuris su pora persėdimų nuveš į Dubliną.
Akys blizga, rankos dreba, ir ne veltui, juk pirmą kartą esu visiškai atsakinga už savo sprendimus, tai tarsi nubrėžta linija, jei jau peržengi – kelio atgal nebus. Keletas neišmiegotų naktų, ir štai aš jau Dubline – viskas nauja, bet tuo pačiu ir miela, visai kaip savas kampas.
Žinau tik tiek, kad turiu nusigauti iki autobusų stoties, o iš ten važiuoti į miestelį pavadinimu Tullamore.
Einu iškelta galva prie kasos, jaučiu kaip pasitikėjimo balionai kelia mane aukštyn; nusišypsau, kitapus stiklo sėdi miela mergaičiukė; klausimas – atsakymas, klausimas – atsakymas, jaučiu, pakvimpa monologu...
Pirma šauna mintis, ir kokią gi aš kalbą mokiausi mokykloje, ar tikrai anglų? Nusiraminu, matau, mergaitė šypsosi, prisipažinsiu ir aš tapčiau laimingesnė tą dieną, jei sutikčiau tą, kas drįstų šnekėti vadovėlines tiesas.
Vis dėlto pokalbis pakankamai panašus į dialogą, kad aš gaučiau bilietus, o ji – pinigus; nauda abipusė, be to girdėjau skardų juoką ir iš jos kolegų. Įžvelgiu ir tame pozityvią pusę – sugebėjau kažką pralinksminti, pradžia visai nebloga.
Didysis patarimas Nr.1 – kai nuvyksite į Airiją, Angliją nepasimeskite, net jei ir nesuprantate kas jums sakoma, tiesiog norimą gauti informaciją užrašykite. Užsieniečiai labai malonūs žmonės ir mielai jums padės.
Žinoma, nepamirškime ir to fakto, kad piktų tetulių yra visur, bet svarbiausia jūsų mandagumas. Taip pat nevažiuokite nei į Anglija, nei į Airija ir t. t., jei jūsų anglų kalbos žinios yra labai silpnos. Nebent jūsų laukia n-tos eilės pusbrolis su darbo pasiūlymu, bet visgi neignoruokite šio fakto – bus tikrai sunku.
Kai įsigysite autobuso bilietus, pasitikslinkite ar informacija ant bilieto atitinka realybę, pvz., ar autobusas išvyksta iš tos aikštelės. Jei važiuosite su traukiniu – tokių problemų neiškils. Taigi būkite budrūs.
Kelionė autobusu truko labai trumpai, ir jau pasiekiau tašką A. Pagaliau pajuntu žemę po kojomis. Turiu susitikti su Timu, nes jis pasirūpins gyvenamąja vieta, o visa kita – mano rankose. Kadangi esu pavargusi ir jau nebežiūriu į kelią, galvoju, rytoj sudėliosiu taškus.
Pagaliau mašina sustoja prie sublokuotų namukų. Miela, tvarkinga – be to, rūmų ir neįpirkčiau. Tiek Airijoje, tiek Anglijoje su nuoma reikia sumokėti ir užstatą, prasidedantį nuo 400 eurų ir dar pinigai už mėnesio nuomą, kuri svyruoja apie 300 eurų.
Viskas priklausys nuo to, kokiomis sąlygomis ir kokiame mieste/miestelyje norėsite gyventi. Pvz., jei norėsite gyventi vienas (miestelis tokio dydžio kaip Ukmergė), nuomos kaina su užstatu prasideda nuo 800 eurų.
Dubline už tokią kainą turėsite viename kambaryje mažiausiai dviese miegoti. Komunaliniai mokesčiai mėnesiui svyruoja apie 50 eurų, žiemą, kai prasideda šildymas – 100 eurų.
Patarimas Nr.2: apie mažiausią gedimą, nuo nebeveikiančio arbatinuko iki dušo kabinos ir t. t. informuokite asmenį, kuriam mokate už nuomą. Turite teisę reikalauti, kad būtų sutvarkyta, pakeista jau ne jūsų sąskaita.
(antrąją straipsnio dalį skaitykite rytoj)
Inga Dambrauskaitė
