• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gintarė Griškevičiūtė – Bilevičienė yra lyg saulės spindulėlis niūrioj padangėj. Ji ryški, ji originali, ji labai vintažinė. „Mano blog`as jau turi 100 sekėjų!” – pasisveikino ir iškart pasigyrė Gintarė. Kas ta Gintarė? Koks dar blog`as? Skaitykit nuo pradžių ir sužinosit.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip pristatytum save plačiajai visuomenei?

Esu vintage mylėtoja, blog`erė, rankinių bei papuošalų kūrėja.

Kuo šiuo metu užsiimi?

Gaminu papuošalus, rankines, retkarčiais papildau savo blog`ą ir brandinu naujas idėjas. Mano darbai yra iškeliavę į Kuveitą, Rumuniją, USA, Lenkiją, Vokietiją ir, žinoma, pasklidę po Lietuvą. Savo ateities planų nenorėčiau išduoti, tik galiu užsiminti, kad norėčiau pradėti kurti įvairesnius aksesuarus.

REKLAMA

Gamini pagal užsakymus?

Ne, visada darau tai, kas man patinka ir tik tuomet, kai užplūsta darbinga nuotaika. Nenoriu, kad mano kūrybinį procesą kažkas reguliuotų, nors kartais pasiduodu įkalbinėjimams, vis dėl geros širdies... Dirbdama laiko neskaičiuoju. Galiu pasakyti, kad dabar esu daug laimingesnė nei tada, kai dirbau fizinį darbą, nors ir gaudavau pastovų atlyginimą.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės, kurie vertina originalius gaminius, negaili tam lėšų, nors iš esmės rankų darbui Lietuva nėra tinkama niša. Paklausta, kiek kainuoja jos rankinės Gintarė atsako, kad jų kaina nuo 150lt, nors pažįstami skatina pardavinėti už didesnę kainą. Esą brangiau kainavusį daiktą pirkėjai labiau vertina. Galbūt tame yra tiesos...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar galima pragyvent vien tik iš kūrybos?

Būtų galima pragyvent, jei labai reklamuočiausi. Nors šiuo metu uždirbamų pinigų duonai užtenka, sviestui irgi kartais. Aš nemoku ir nenoriu visur lįsti pati, nebent kas nors pakviečia, pateikia įdomių pasiūlymų. Esu gavusi neoficialų pakvietimą iš laimikis.lt, manodrabuzis.lt. Taip pat siūlė atvykti su savo darbais į GaDi, bet tuo metu „neištaikiau“ laiko. Manau, kad mane pastebi blog`o skaitytojai, susidomi mano darbais, taip ir gaunu įvairių pasiūlymų.

REKLAMA

Kuo tavo blog`as traukia skaitytojus?

Neįsivaizduoju... Nežinau, ar pati tokį skaityčiau. Galbūt žmones žavi paprastumas. Vieni užsuka paskaitinėti, kitiems įdomios nuotraukos, treti visad laukia mano naujų drabužių derinukų.

Atrodyti originaliai – iššūkis?

Taip, tai gali būti kaip iššūkis. Kartais daug ko nedarau, nes jaučiu, kad gyvenu ne toj šaly, lietuviai nesupras mano eksperimentų. Nenoriu girdėt piktų replikų, nors jau išmokau į tai nereaguoti. Žinoma, daugiausiai žvilgsnių sulaukiu dėl savo tatuiruočių.

REKLAMA

Ar sunku mokykloje vaikui, kuris rengiasi iššaukiančiai?

Nežinau, kaip yra dabar, bet man buvo labai sunku. Bendraklasiai mano stiliaus pokyčius priimdavo ramiai, tačiau vaikai iš paralelinių klasių nebuvo tokie tolerantiški. Juk buvau ir plaukus nusiskutus, nusidažius juos ryškiai rožine spalva. O su mokytojais sutardavau labai puikiai, tikriausiai todėl, kad gerai mokiausi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA



Gintarė Griškevičiūtė-Bilevičienė (asmeninio albumo nuotr.)

Papasakok savo tatuiruočių istoriją...

Jų turiu penkias. Tai kaspinėliai ant šlaunų, kregždutės ant krūtinės lastos, o per vidurį jų sėkmės simboliai (pasaga, tūzai, kauliukai), voratinklis ant alkūnės bei rožė ant dilbio. Mano tatuiruotės ypatingos istorijos neturi, tiesiog atspindi tam tikrą gyvenimo tarpsnį arba primena man brangius žmones ir įvykius. Nemanau, kad jos kenkia moteriškumui. Juk tatuiruotės gali netgi pabrėžti gražiausias kūno vietas. O berniokiškos išvaizdos mergina gali daryti bet ką, vis tiek netaps moteriškesne.

REKLAMA

Na, o pabaigai visus nuramink, kad tatuiruotės – ne sėdėjimo kalėjime padarinys.  

Cha, šis mitas labai gajus postsovietinėse šalyse, nes tada tatuiruotės būdavo daromos tik kalėjimuose ir armijoj, su savadarbėm mašinėlėm ir tušinukų rašalu. Galiu apie tai papasakot istoriją. Vienas mano draugas keliavo į Ukrainą traukiniu. Kelionės metu snūduriavo, todėl buvo užsiklojęs pledu, kyšojo tik ištatuiruota ranka. Prabudo, nes jautė, jog kažkas liečiasi ir apžiūrinėja jo rankos piešinius. Smalsuolis nesutriko ir tik pasakė: „Nesijaudink, aš irgi sėdėjęs“. Ten net nėra kalbos, kad tatuiruotės gali būti daromos dėl grožio, bet  profesionalo atliktos tatuiruotės yra meno kūrinys...

Monika Kauliūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų