Neišprusęs studentas – patogus studentas

Tre­jus me­tus šli­fuo­ja­ma ir per­ku­ria­ma aukš­to­jo moks­lo re­for­ma. Stu­den­tai ir šią sa­vai­tę kal­bė­jo su švie­ti­mo ge­ne­ro­lais apie stu­di­jų ko­ky­bės spra­gas, ta­čiau po­ky­čiai la­bai lė­ti. To­dėl ste­bi­na, kad jau­ni­mas ko­ky­bės ne­pa­rei­ka­lau­ja tie­siai iš sa­vo mo­ky­mo įstai­gos, ku­riai su­mo­ka už stu­di­jas. Juk nė vie­nas uni­ver­si­te­tas, kvies­da­mas stu­di­juo­ti, ne­si­skel­bia, kad stu­di­jos ja­me bus per­pus ko­ky­biš­kos.

Štai vie­no Lat­vi­jos uni­ver­si­te­to tei­sės stu­den­tas krei­pė­si į teis­mą, rei­ka­lau­da­mas kom­pen­sa­ci­jos už tai, kad dės­ty­to­jai daž­nai pra­lei­di­nė­ja pa­skai­tas. Vai­ki­nas pik­ti­no­si, kad bran­giai mo­ka už stu­di­jas, o „pro­fe­so­riai“ ne­dir­ba.

Lie­tu­vo­je prieš po­rą me­tų nu­skam­bė­jo dok­to­ran­to by­la su vie­nu Lon­do­no uni­ver­si­te­tu. Be­je, jis ir­gi stu­di­ja­vo tei­sę. Uni­ver­si­te­tas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu, nes ne­pa­tei­si­no dok­to­ran­to iš Lie­tu­vos lū­kes­čių. Su­mo­kė­jo jam kom­pen­sa­ci­ją. Pas­kai­tas Lon­do­no uni­ver­si­te­te dės­tė ne­tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai, tarp jų – ir že­mes­nio moks­li­nio laips­nio ne­gu pa­ts dok­to­ran­tas. By­la su­pur­tė bri­tų švie­ti­mo sis­te­mą.

Ar to­kių by­lų ga­li bū­ti pas mus? Ko­dėl gi ne?

Stu­den­tai su aukš­tą­ja mo­kyk­la pa­si­ra­šo su­tar­tis dėl stu­di­jų. Su­tar­ty­je yra ir uni­ver­si­te­to, ir stu­den­to įsi­pa­rei­go­ji­mai. O tarp tų įsi­pa­rei­go­ji­mų tu­rė­tų bū­ti punk­tas apie tai, kad mo­ky­mo įstai­ga ga­ran­tuo­ja ko­ky­biš­kas stu­di­jas. Ki­tas klau­si­mas, ar ten api­brėž­ta, ko­kia ta ko­ky­bė tu­rė­tų bū­ti?

Ga­li­ma įver­tin­ti aukš­to­sios mo­kyk­los rek­la­mą ir pa­ža­dus, ku­riais ji su­vi­lio­jo stu­den­tą, ko­kią stu­di­jų pro­gra­mą ji siū­lė, o ko­kią iš tie­sų dės­tė. Jei­gu tu­ri su­tar­tį, ga­li kont­ro­liuo­ti, kaip jos lai­ko­ma­si. Be abe­jo, tą pa­čią tei­sę tu­ri ir aukš­to­ji mo­kyk­la.

Gal ug­dy­mo įstai­gos, pa­ju­tu­sios ir fi­nan­si­nę at­sa­ko­my­bę, im­tų keis­tis grei­čiau ar­ba rea­liau ver­tin­tų sa­vo ga­li­my­bes.

Aiš­ku, po Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos spar­nu šil­do­si stu­di­jų ko­ky­bės ver­tin­to­jai, vi­zi­jų apie du uni­ver­si­te­tus Lie­tu­vo­je kū­rė­jai ir ki­ti stra­te­gai, į ku­riuos uni­ver­si­te­tai ga­li ro­dy­ti pirš­tu. Jiems la­bai pa­ran­kus tei­siš­kai neišp­ru­sęs stu­den­tas.

Ki­ta ver­tus, ei­ti į teis­mą rei­kia šio­kios to­kios drą­sos. Kai apie tei­si­nį bū­dą už­si­mi­niau vie­nam stu­den­tui, ne­pa­ten­kin­tam dėl pa­skai­tų ir dės­ty­to­jų dar­bo, jis at­sa­kė: ai, man rei­kės baig­ti moks­lus, eg­za­mi­nus lai­ky­ti, dės­ty­to­jai ga­li ker­šy­ti, rek­to­rius ga­li per­se­kio­ti...

Kol stu­den­tas ty­lės, tol jam bus bru­ka­mas pus­fab­ri­ka­tis. Štai svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­to ket­vir­ta­kur­sis – tuoj baigs ra­šy­ti ba­ka­lau­ro dar­bą. Bet jam ša­lia ki­tų pa­skai­tų įra­šo­mos lie­tu­vių kal­bos kir­čia­vi­mo pa­skai­tos. Pri­va­lo­mos.

Ži­no­ma, kal­bos kul­tū­ra yra svar­bi ir Pre­zi­den­tei, nes tai nė­ra „ne prie ko“. Bet stu­den­tui, ku­ris stu­di­juo­ja ne fi­lo­lo­gi­nius moks­lus, rei­kia pri­si­min­ti kir­čia­vi­mo tai­syk­les pa­sku­ti­nia­me kur­se? Ma­nau, prie­žas­tis ap­gai­lė­ti­na: uni­ver­si­te­tas ne­tu­rė­jo ką pa­siū­ly­ti stu­den­tui ar­ba lie­tu­vių kal­bos dės­ty­to­jui.

Tė­vai ir ma­mos, siun­čian­tys pi­ni­gus į stu­di­juo­jan­čių vai­kų są­skai­tas, ste­bi­si, kad jų at­ža­los tu­ri pa­skai­tų vos dvi, na, kar­tais tris die­nas per sa­vai­tę.

Va­di­na­si, stu­den­tas užim­tas tik 104 die­nas per me­tus. O mo­ka gal sep­ty­nis ar net ke­lio­li­ka tūks­tan­čių li­tų už stu­di­jas. Už vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas vie­tas su­mo­ka­me mes vi­si. Gal to­kio „užim­tu­mo“ stu­di­jos tilp­tų į dve­jus ar tre­jus ba­ka­lau­ro me­tus?

Su­si­da­ro įspū­dis, jog uni­ver­si­te­tams nau­din­ga tu­rė­ti pi­ni­gų mai­šą (ne krep­še­lį) kuo il­ges­nį lai­ką. Ir to­dėl uni­ver­si­te­tuo­se stu­di­jas bai­gia be­veik vi­si, ku­rie įsto­ja. Ar­ba iš­me­ta­mi tie, ku­rie su­grį­žę vėl tu­rės mo­kė­ti. Nea­ki­vaiz­di­nės stu­di­jos dar il­ges­nės ir ten stu­di­juo­ti ga­li ko­ne ne­ri­bo­tas skai­čius žmo­nių. Jie taip pat su­mo­ka. Ir ne vie­ną mi­li­jo­ną li­tų.

Ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad ėmus rei­ka­lau­ti at­sa­ko­my­bės už stu­di­jų ko­ky­bę teis­muo­se, stu­den­tą už­griū­tų di­džiu­lis spau­di­mas. Ne­pa­ten­kin­tas stu­den­tas tu­rės įro­di­nė­ti, kad jo lū­kes­čiai dėl stu­di­jų ko­ky­bės nė­ra jo sap­nai.

Bet jei­gu įma­no­ma rei­ka­lau­ti ko­ky­biš­kų stu­di­jų ki­to­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, kuo mes pra­stes­ni?

Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­ga skel­bia, kad gin­čus ga­li­ma spręs­ti aukš­to­sios mo­kyk­los vi­di­nė­je gin­čų nag­ri­nė­ji­mo ko­mi­si­jo­je, ku­ri tu­rė­tų veik­ti pa­gal Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mą. Be to, dar šiais me­tais tu­rė­tų dar­bą pra­dė­ti vi­sai nau­ja ins­ti­tu­ci­ja – Aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų kont­ro­lie­riaus tar­ny­ba. Ji nag­ri­nės skun­dus ir ini­ci­juos ty­ri­mus dėl ga­li­mų aka­de­mi­nės eti­kos ir pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mų.

Ar tai pa­ska­tins po­ky­čius, ar stu­den­tas ga­lės po stu­di­jų pa­ra­šy­ti „10“?

Lo­re­ta KLIC­NER