Ne paslaptis kaip naktimis laisvalaikį leidžia daugelis žmonių. Barai, klubai, iki išnaktų užsitęsiantys pasisėdėjimai svečiuose pas draugus – įprastas laisvalaikio praleidimo būdas dažnam dirbančiam žmogui, nes kitomis dienomis laiko pašėlti nelabai ir lieka. Suaugusiems žmonėms tai yra daugiau ar mažiau normalu, tačiau kodėl tai renkasi marias laisvo laiko ir galimybių turintys paaugliai?
Žinoma, naktinėti visuomet yra smagiau, nei trainiotis mieste vidury dienos, kai visi kažkur skuba, o kavinės siūlo tik dienos pietus už prieinamą kainą. Naktį viskas kitaip – žmonės nusimeta įsipareigojimų ir rūpesčių šarvus, atsipalaiduoja, o ir pati atmosfera pakinta, prisipildo paslaptingų galimybių, žaismingumo ir dar bala žino kokios magijos. Prie tamsos daugiau drąsos, o kai daug drąsos ir mažai atsakomybės jausmo, stebuklingasis metas gali baigtis ne taip jau ir stebuklingai – ligoninių priimamieji kasnakt pasipildo sužalotais, apsvaigusiais ir kitaip nukentėjusiais nepilnamečiais.
Atsitikus nelaimei, visi, tiek tėvai ir aplinkiniai, tiek ir patys paaugliai, pasiutusiai pradeda ieškoti viso to kaltininkų. Tėvai kaltina save, kad tinkamai neprižiūrėjo savo vaiko, draugai dažniausiai kaltina patį nelaimėlį, kad peržengė ribą, nors visi kartu draugiškai žengė skustuvo ašmenimis, na, o pats vienaip ar kitaip nukentėjusysis, savo ruožtu kaltina visą pasaulį. Kaltinimų lavina gali tęstis iki begalybės, tačiau ar yra kažkas kaltas dėl to iš tikrųjų? Juk jei tėvai neišleis savo atžalų vakaroti, ši problema neišnyks, o tik bręs ir grįš su stipresne jėga tada, kai jau nebe priklausomas nuo tėvų žmogus pajus laisvės skonį...
Iš tikrųjų, kaip problema įvardijamas paauglių „plotavojimas“ svaiginantis ir užsiimant kita, nederančia ar apskritai nelegalia veikla, slepia kitą, kiek gilesnę problemą. Dažnas paauglys, paklaustas kodėl laisvalaikį leidžia ne kaip kitaip, o būtent su buteliu (tikrai ne limonado) rankoje ir cigarete (dar gerai, jei susukta TIK iš tabako) dantyse, atsakys, jog tik taip gali atsipalaiduoti, tik taip linksma bendrauti su draugais, ir tik tokiu būdu gali atsiskleisti aplinkiniams... Paauglys paaugliui nelygu, bet išgirdus tokį atsakymą iš vaiko lūpų, pasidaro liūdna dėl tokio visuomenės susvetimėjimo.
Seniau taip nebūdavo, nes seniau vaikai būdavo vaikais, paaugliai – paaugliais, o suaugę žmonės savo ruožtu gyvendavo kaip jiems pridera ir pavyksta. Dabar viskas yra tarpusavyje susimaišę – paaugliai skuba suaugti ir pasiimti savo, kaip suaugusiųjų teises, pamiršdami pareigas (apie tai nuolat kalbama mokyklose, bet, turbūt, ne taip kaip reikėtų, nes vargu ar kokį nors mokinį tai palietė). O kokios yra suaugusiųjų, vos sulaukusių pilnametystės, teisės? Teisė vartoti alkoholį, rūkyti, eiti miegoti vėlai ir dar, ir dar... Ar alkoholis ir rūkymas yra tokios jau stambios gyvenimo privilegijos, kad būtina kuo anksčiau pasinerti į tai visa galva? Jei taip, tai kada jau bus laikais pasinerti į jaunatviškus svaičiojimus, kaip bus, kai jau pagaliau „užaugsi“, kaip tvarkysiesi gyvenimą, ką apskritai veiksi ir kaip klostysis dar daug dalykų? Kiekvienas turi perlipti per šį laiptelį, nes iš tuščių alaus butelių savo gyvenimo vizijos ir apskritai savęs paties nesusikursi...
Toks „problematiško“ laisvalaikio pasirinkimas būdingas ne vien tik paaugliams, tačiau juose, kaip ir visa kita, geriausiai atsispindi. Kaip bebūtų, jaunas žmogus pavyzdį ima ne iš kur kitur, o iš savo aplinkos – tėvų, draugų ir taip pat visos visuomenės apskritai. Stereotipinis tėvas po darbo dar užsuka į barą bokalui alaus – nervams apmalšinti, nes kitaip „jis nesijaustų žmogumi“, mama į svečius užsukusias drauges vaišina vynu ar dabar itin madinga kavute su brendžiu, kad bendrauti būtų lengviau ir šiaip smagiau. Visa tai niekur nedingsta, o persiduoda atžaloms. Efektą dar sustiprina televizija, kas kelias minutes brukanti alaus ir kitų svaigiųjų gėrimų reklamas, pranešančias apie akcijas atrakcijas „Kuo daugiau pirksi, tau daugiau laimėsi“ ir kt.
Suaugę žmonės turi savų priežasčių, dėl ko atsipalaidavimui renkasi kažką tauresnio nei sultys, tačiau ir tai yra nemenka problema, nes nesugebėjimas atsipalaiduoti ir gerai praleisti laiką neišgėrus nėra sveikintinas dalykas, tad toleruoti ir juolab imti iš to pavyzdį būtų ne tik prasta, bet ir kvaila mintis. Tačiau paaugliai taip nemano ir tą prastą pavyzdį ima, įnešdami į tai dar šį tą savo. Narkotikų yra daug ir įvairių, o gauti jų, labai norint, nėra taip jau ir sunku. Geras mokinys visuomet pranoksta mokytoją...
Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę, kaip jam elgtis su savo laisvu laiku, nesvarbu ar taip būtų diena ar nakties metas. Suaugusių žmonių reikalas yra neįsivelti į nelegalius dalykėlius, o daugiau viskas jiems yra leistina, nors vertėtų pamąstyti ar tikrai už bokalo alaus ar taurės vyno nesislepia kažkas daugiau nei vien poreikis atsipalaiduoti po darbo. O paauglių reikalas yra pergyventi savo paauglystę ir neįsivelti į suaugusiųjų rutiną per anksti, nes kilnoti bokalą po darbo dar bus visas gyvenimas. Juk bendrauti su draugais galima ir blaivia galva, o kokteilis rankoje gali būti ir pieniškas. Jei su draugais negeriant bendrauti neišeina, pamąstykite, ar jie tikrai yra jūsų draugai ir ar jūs pats neturite problemų, susijusių su bendravimo įgūdžiais.
Agnė Valužytė
