Šiaulių miesto mokyklų tinklo pertvarkos planas – vėl politikų rankose. Darbo grupė parengė pertvarkos planą 2012–2015 metams. Jos ir mokyklos direktorių nuomonės susikirto: direktoriai siūlo nustatyti maksimalų mokinių skaičių, darbo grupė – paliko minimalų orientyrą. Kai kurios mokyklos minimalią ribą jau pasiekė.
Nelieka maksimalios ribos
Darbo grupė 2012–2015 metams pertvarkos planą naujai parengė, atsižvelgdama į Tarybos didžiųjų frakcijų pastabas.
Iš esmės keičiasi viena nuostata – nebesiūloma nustatyti optimalios mokyklos moksleivių maksimalaus skaičiaus. Paliekamas tik minimalus orientyras: pradinei mokyklai – 220, progimnazijai – 380, gimnazijai – 450 moksleivių.
Atsisakyta ir konkrečiai įvardyti, kokios mokyklos gali būti jungiamos.
„Kasmet situacija būtų peržiūrima ir sprendžiama dėl tų mokyklų, kurios nebesurenka minimalaus moksleivių skaičiaus“, – komentavo „Šiaulių kraštui“ darbo grupės vadovas Viktoras Strups, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Jis mano, jog nereikia nustatyti maksimalaus moksleivių skaičiaus, nes tai ribotų mokyklos veiklos, pirmiausia neformalaus ugdymo galimybes. Nukentėtų mokyklos, kurios turi muzikos, dailės ugdymo programas.
Darbo grupės vadovo teigimu, mokyklos ir taip negalės „išsipūsti“, nes turės atitikti ugdymo sąlygų, ploto, tenkančio vienam moksleiviui reikalavimus.
V. Strups žino, jog Mokyklų vadovų asociacija siūlo nustatyti maksimalų moksleivių skaičių.
„Darbo grupė tam nepritarė, – sakė V.Strups. – Teiksime plano projektą Tarybos komitetams svarstyti, tegu politikai spręs, o mes jų nuomonę gerbsime“.
Prieš „kombinatus“
Mokyklų vadovų asociacija raštu kreipėsi į merą ir kai kuriuos Tarybos narius.
Asociacija siūlo nustatyti maksimalias ribas: pradinei mokyklai – 330 moksleivių, progimnazijai – 650, gimnazijai – 550.
Perspėjama, jog kitaip būtų kuriamos „mokyklos-kombinatai“, nunyktų konkurencija ir stimulas tobulėti, nukentėtų mokyklų įvairovė ir savitumas, nes kitas mokyklas tektų jungti.
Vytautas Kantauskas, Mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas, Simono Daukanto gimnazijos direktorius, "Šiaulių kraštui“ teigė, jog tokia yra daugumos mokyklų vadovų nuomonė. Nepritarė tik dviejų gimnazijų, ir dviejų progimnazijų vadovai.
„Turime reguliuoti mokyklų dydį ir apibrėžti maksimalų skaičių, kitaip liks tik tos kelios mokyklos, kuriose bus sukoncentruoti visi vaikai, – įsitikinęs V. Kantauskas. – Gal ekonominiu požiūriu ir gerai – pigiau, bet blogės ugdymo sąlygos. Bus atleidžiami pedagogai.“
Asociacijos vadovo nuomone, politikai ne vien apie ekonominius dalykus turi galvoti, bet ir apie vaikus.
„Yra mokyklų, priartėjusių prie minimalios ribos, bet tai dar nereiškia, kad jas reikia naikinti, – mano V. Kantauskas. – Gimstamumo kreivė kyla aukštyn, po kelių metų gali užtekti mokinių ir neuždarinėjant mokyklų. Ar jas iš naujo kursime?“
Skundžia teismui mokyklų sutartis
Šiaulių mokyklos, norėdamos užsitikrinti savo perspektyvą, dar 2006 metais pradėjo sudarinėti asocijuotų mokyklų sutartis. Pagal jas mokiniui suteikiamas pirmumas toliau mokytis konkrečioje gimnazijoje.
Miesto Taryba savo sprendimais yra įteisinusi tokią mokyklų komplektavimo galimybę. Tačiau jos teisėtumu suabejota. Reaguodamas į miesto Tarybos nario Aurimo Nausėdos skundą Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje Jonas Novogreckis kreipėsi į teismą.
Šiaulių apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės atstovo prašymą naikinti miesto Tarybos sprendimus dėl mokyklų komplektavimo tvarkos.
Teismas priėjo išvados, jog asocijuotų mokyklų sutartys yra teisėtos, nes mokykloms nedraudžiama sudarinėti bendradarbiavimo sutarčių dėl tęstinio moksleivių ugdymo.
Vyriausybės atstovas šią nutartį apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
Nori aiškumo
J. Novogreckis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog abejonių kelia ne galimybė mokykloms sudaryti bendradarbiavimo sutartis, o pati asocijuotos mokyklos samprata.
„Bendradarbiavimui nereikia asocijuotis, nėra tokios terminologijos, – aiškino J. Novogreckis. – Jeigu nori asociacijos, tai kurk ją pagal Asociacijų įstatymą, bet tai visai kita.
Mes teismo prašome išaiškinimo, nes norime suformuoti teismų praktiką. Jeigu sustotume, tai kas gali paneigti, kad kažkas vėl nesuabejos tų asocijuotų sutarčių teisėtumu ir vėl parašys skundą. Į mane kreipėsi ir kai kurių mokyklų, kurios neturi tokių sutarčių, vadovai.“
R. Jankuvienė
