„Bene labiausiai įmonių vadovai vertina praktiką atliekančio studento motyvaciją. Motyvacija – kertinis reikalavimas, kurio pasigenda didžioji dalis įmonių vadovų. Žmogus ateinantis dirbti į įmonę turi žinoti, kokių naujų idėjų ir pasiūlymų gali pateikti. Tik aiški studento motyvacija ir atsakomybė gali sudominti darbdavį,“ – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė.
Už žinias svarbesnis jų pritaikymas kasdienėje veikloje
G. Aldonytė teigė, kad rinkdamiesi praktikantą įmonių atstovai ypač daug dėmesio skiria ir studento žinioms. „Daugumai darbdavių yra svarbūs kandidatų akademiniai pasiekimai, nes tai padeda įvertinti, kiek studentas orientuotas į rezultatą, kiek jis suinteresuotas dėti pastangų, kad rezultatas būtų geriausias“, – pridūrė G. Aldonytė.
Ji svarstė, jog ne mažiau nei žinios svarbus ir gebėjimas jas pritaikyti praktikoje. „Įmonių vadovams svarbu, kad praktiką atliekantis asmuo turėtų ne tik atitinkamos verslo srities žinių ir kompetencijų, tačiau ir galėtų jas pritaikyti konkrečiose verslo situacijose. Todėl praktikos metu, įmonių atstovai nori išgirsti kūrybingų pasiūlymų ir argumentuotų sprendimų, kaip universitete įgytas žinias studentas pritaikys įmonės veikloje“, – teigė G. Aldonytė.
Darbdaviai vertina studento atsakomybę
Be motyvacijos ir žinių darbdaviams svarbi praktikantų atsakomybė arba patikimumas. Darbuotojai daugiausiai dėmesio skiria studentų iniciatyvai bei gebėjimui atsakyti už prisiimtus darbus, pabaigti juos laiku, suprasti klaidas ir jas pripažinti, siekti konkretaus rezultato. „Nors ir trumpam praktiką atliekantys žmonės tampa tam tikros komandos dalimi su visomis pareigomis. Tad svarbu, jog studentas praktiką vertintų ne kaip formalumą ar būtinybę sėkmingai baigti studijas, bet kaip pirmąjį karjeros laiptelį. Nuo pat pirmųjų dienų įmonėje dera rodyti susidomėjimą ir motyvaciją, jau pokalbyje, tariantis dėl praktikos vietos, svarbu būti pasiruošusiam taip pat, lyg tai būtų pirmojo darbo pokalbis“, – teigė G. Aldonytė.
ISM privalomos studentų praktikos įvertinimo tyrimas parodė, kad 82 procentams darbdavių dirbti su praktikantu buvo naudinga, 61 procentui jų studentas pateikė gerų idėjų ir naudingų sprendimų, 73 procentams darbdavių ISM studentai kokybiškai ir preciziškai atliko pavestas užduotis. „Daugiau nei pusė darbdavių teigė, jog yra tikimybė, kad studentas po praktikos bus įdarbintas, o 21 procentas vadovų atsakė, kad studentas įdarbintas įmonėje praktikos metu. Tai rodo, kad labai daug įmonių vadovų svarsto praktikantų įdarbinimą po jų atliktos praktikos“, – sakė G. Aldonytė. Ji priminė, kad praktikos metu atlikti dirbai bus vertinami kitų įmonės darbuotojų kontekste, tad svarbu praktiką vertinti kaip bandomąjį laikotarpį.
Praktikantams svarbios ir psichologijos žinios
Vienos didžiausių telekomunikacijos bendrovių „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, kalbėdamas apie praktiką atliekančių studentų kompetencijas, privalumu įvardijo psichologines žinias. „Svarbiausia, kad praktiką atliekantys studentai turėtų tinkamą požiūrį ir mokėtų bendrauti. Praktikantus visada raginu domėtis psichologija ir ieškoti būdų, kaip perteikti savo mintis skirtingiems žmonėms. Jei jie to nemokės, negalės į savo komandą pritraukti reikalingų žmonių ir puikios idėjos gali likti neįgyvendintos. Be to, ieškant darbo šios žinios ir savybės jiems padės išsiskirti ir būti pastebėtiems“, – sako Ch. Robbinsas.
Jo teigimu, studentų techninis pasirengimas taip pat yra svarbus, tačiau nelemia sprendimo priimti juos praktikai – reikiamų žinių jie gali įgyti ir praktikos metu. „Nesitikime, kad praktikantai jau nuo pirmosios dienos galės dirbti lyg patyrę profesionalai. Daug svarbiau, kad jie mėgautųsi savo darbu ir supančia komanda, juk būtent tai praktikos metu jie ir turi galimybę atrasti“, – mano„Bitės“ vadovas.
„Swedbank“ personalo vadybininkė Monika Vaitiekutė teigė, kad vertindami kandidatus atlikti praktiką „Swedbank“ darbuotojai atkreipia dėmesį į jų rodomą motyvaciją, iniciatyvumą, atsakingumą ir asmenines savybes, kurios turi atitikti vidinę organizacijos kultūrą. M. Vaitiekutė tikino, kad svarbi ir studentų visuomeninė veikla – dalyvavimas seminaruose, mainų programose, konferencijose, studentų organizacijose. „Tikimės, kad prie „Swedbank“ komandos prisijungiantys praktikantai bus motyvuoti, gebės jausti stiprią komandinę dvasią, bus pasiruošę ne tik imti, bet ir duoti. Mums svarbi žmogaus orientacija į tikslą ir asmeninės vertybės, kuriomis remdamasis jis siekia tikslo. Priimdami studentus praktikai tikimės, kad jie atliks ne konkrečias darbines užduotis, bet ir pasimokys būti organizacijoje: susirasti informaciją, dirbti grupėje, prisiimti asmeninę atsakomybę, užmegzti ir puoselėti santykius“, – pabrėžė M. Vaitiekutė.
Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo kompanijos „Lietuvos draudimas“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė akcentavo, jog jų įmonėje labiausiai vertinamas praktiką atliekančio studento noras dirbti, „užsidegimas“ ir pasiryžimas priimti iššūkius. „Svarbu, kad studento vertybės sutaptų su mūsų bendrovės elgsenomis. Mes vertiname puikų aptarnavimą, profesionaliai atliktą darbą, išmintingą veiklą, šaunias idėjas, pozityvų nusiteikimą. Tikimės, kad praktiką atliekantys studentai vadovausis šiomis vertybėmis“, – sakė V. Mikutaitė. Pasak jos, į „Lietuvos draudimą“ kreipiasi ir paskutinių kursų studentai, turintys atlikti privalomąją praktiką, ir tie, kurie savanoriškai nori pasipraktikuoti geidžiamiausiu darbdaviu tituluojamoje bendrovėje. „Praėjusiais metais įdarbinome trečdalį praktiką atlikusių paskutinių kursų studentų, o didelė dalis įmonės praktikantų vos per vienerius palypėjo karjeros laipteliais ir tapo specialistais“, – sakė V. Mikutaitė.
Praktikantams užsienyje – didesni reikalavimai
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventė Jurgita Šarkovaitė profesinę praktiką atliko Peru. Studentė tikina, kad praktikos vietą užsienio įmonėje gavo dėl savo atkaklumo, užsispyrimo ir kontaktų, kuriuos užmezgė besimokydama. Sunkiausia, jos teigimu, buvo surasti įmonę, besidominčią praktikantais iš užsienio. Sulaukus daug neigiamų atsakymų ir pagaliau vieną įmonę sudominus, Jurgitai padėjo jos lankstumas – teko laikyti egzaminus į praktikos vietą bei apginti savo poziciją motyvacinio pokalbio metu.
Praktikos vadovui rūpėjo ne srities išmanymas, bet supratimas, kaip veikia verslas ir sugebėjimas greitai įsisavinti žinias. Peru praktikantas tampa visateisiu įmonės darbuotoju ir gauna visas atsakomybes kaip ir kiti darbuotojai. Mergina tikina, kad jau pirmą dieną sužinojo vadovausianti projektui, kurio vertė – šešiaženklis skaičius. Jurgita mano, kad užsienio kompanijose vadovai turi didesnius lūkesčius praktikantams, o praktikantai didesnes galimybes gauti žinių.
Peru praktikantas kaip ir bet kuris kitas darbuotojas gauna sveikatos draudimą ir atlyginimą, nuo kurio nenuskaičiuojami mokesčiai. Įmonėje iš praktikantų tikimasi visiško įsiliejimo į įmonės veiklą ir reikšmingų rezultatų jau nuo pirmų praktikos dienų, atsakomybių prisiėmimo ir savimotyvacijos. Darbdaviai taip pat vertina iniciatyvumą, proaktyvumą, nuolatinį norą mokytis ir tobulėti.
ISM studentas Vainius Kalėda, praktiką atlikęs Jungtinėje Karalystėje, teigė, jog darbas užsienyje suteikia galimybę rasti naudingų pažinčių, susipažinti su skirtingomis verslo kultūromis, kelti kvalifikaciją. Jo patarimas studentams ieškantiems praktikos vietos – kryptingas darbas. Įmonėje, kurioje Vainius atliko praktiką, buvo ypač vertinamas kūrybiškumas, nepriklausomybė, požiūris, jog užduotis atlieki sau, o ne vadovui.
Didesnius reikalavimus praktikantams užsienio įmonėse akcentuoja ir G. Aldonytė. „Užsienyje praktikantams taikomas toks pat atrankos metodas kaip darbuotojams. Šiuo metu tokią praktiką pradeda taikyti vis daugiau įmonių ir Lietuvoje, tad patarimas praktikantas – ruoštis pokalbiui dėl praktikos vietos tarsi darbo pokalbiui. Juk nuo to priklauso galima darbo vieta pasirinktoje įmonėje“, – sakė ji.
