Lietuvos studentų laikraštis „SAVAS“ kalbina Kauno jaunimo reikalų koordinatorę Laurą Ramanauskaitę-Stašiauskienę apie jos darbus, funkcijas, jaunimo programas bei finansavimą, o taip pat ir apie veiklą, kai dar pati buvo studentė.
Papasakok apie kasdienį savo darbą? Kokios tavo funkcijos?
Esu jaunimo reikalų koordinatorė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė. Kadangi kiekviename mieste yra jaunimo reikalų koordinatoriai taip ir aš esu viena iš jų Kaune.
Pagrindinis mano darbas yra įgyvendinti jaunimo politiką Kauno mieste. Yra išleistos Vyriausybės jaunimo programos: Nacionalinė jaunimo verslumo skatinimo programa, kur numatytos tam tikros priemonės, kaip reikėtų įgyvendinti jas savivaldybėse.
Mes, šiuo atveju, pagal šia programą finansuojame jaunimo projektus, verslumo jaunimo projektus. Taip pat kita programa Vyriausybės išleista yra jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse ir ten taip pat yra numatyta, kad savivaldybės galėtų finansuoti projektus. Mano darbas ir yra koordinuoti visą šią veiklą.
Kas gali į tave kreiptis?
Į mane gali kreiptis praktiškai visos jaunimo nevyriausybinės organizacijos, veikiančios Kauno mieste, taip pat ir paprastas jaunimas, kuris gyvena Kaune ir domisi, kur galėtų kreiptis ar ieškoti veiklos, ar nevyriausybinės organizacijos. Galima sakyti, visas jaunimas Kauno mieste.
O kokios tavo galios vertinant jaunimo reikalus?
Dabar, esant pavaldžiai mano skyriui, jos tokios kaip eilinio vyr. specialisto.
Kaip manai, ar Lietuvos jaunimas gyvena gerai?
Sunku pasakyti. Vidutiniškai turbūt. Kaip kokį jaunimą paimsi, kokią grupę jaunimo: vieni geriau, kiti blogiau.
Kokia savivaldybės pozicija jaunimo atžvilgiu dėl jaunimo skatinimo 2010 m.?
Kas liečia projektus, savivaldybė prisideda prie jaunimo organizacijų veiklos tai per projektus, per projektų finansavimą. Kas liečia projektus ir jų finansavimą, tai šiais metais paliktas toks pats finansavimas, koks buvo 2009-aisiais metais, t.y., 232tūkst. Litų. Bet, kadangi savivaldybė biudžetą tvirtina tik vasario mėnesio pabaigoje, tai mes realiai to finansavimo dar nežinom, koks jis bus. Jis gali būti ir mažesnis negu praeitais metais, bet, aišku, stengiamės visus projektus kiek galima finansuoti, bent kažkokia dalimi prisidedant.
Ko palinkėtum Lietuvos Studentų Laikraščio „SAVAS” skaitytojams ir Lietuvos jaunimui?
Kūrybingumo, idėjų išradingumo, kad nesustotų, kad eitų pirmyn, kad siektų. Tai yra labai svarbu. Jeigu pats jaunimas bus sėdintis vietoje, tai nieko nebus. Bet kuri asmenybė turi siekti, daryti. Aš ir pati taip stengiuosi gyventi, nes po stovinčiu akmeniu vanduo neteka. Aš pati stengiuosi vadovautis tokia taisykle.
O kokia pati veikla užsiiminėjai studijuodama?
Nuo studijų pradžios, įstojus į Vytauto Didžiojo universitetą, praktiškai nuo pirmo kurso jau aš nuėjau į Studentų atstovybę ir bandžiau ten kažkaip prisijungti prie jų veiklos.
Truputį veikiau Studentų atstovybėje, truputį gal kitose nevyriausybinėse organizacijose, o paskui, aišku, magistro studijos. Ten tiems studentiškiems reikalams gal veiklos buvo mažiau skirta, bet pati dalyvavau Sporto savanorių sąjungos veikloje nuo pat pradžių, kol jie net nebuvo oficialiai įsikūrę.
O dabar?
O dabar kuruoju jaunimą. Šiuo metu jau stengiuosi galbūt atitolti nuo nevyriausybinių organizacijų veiklos, bet, aišku, visada stengiuosi žiūrėti, matyti, kaip jie čia gyvena, kad žinočiau, jausčiau tą pulsą.
Milena Puchova/www.savas.lt
