Gruodžio viduryje Šiaulių ir Klaipėdos universitetai pasirašė Konsorciumo steigimo sutartį. Taip šie du universitetai siekia kartu spręsti bendras problemas. Pasak Šiaulių universiteto rektoriaus Vido Lauruškos, aukštojo mokslo reforma irgi prisidėjo prie šios sutarties pasirašymo.
Aukštojo mokslo reforma rodo pirmuosius rezultatus
Aukštojo mokslo reforma sukėlė daug diskusijų tiek tarp universitetų profesorių, tiek tarp studentų, tiek ir visoje visuomenėje. Nors buvo nukreipta daug kritikos strėlių į ministerijos pusę, vis dėlto panašu, kad pirmieji reformos rezultatai jau yra, o vienas jos tikslų – sumažinti aukštųjų mokyklų skaičių Lietuvoje – jau pradeda pildytis. Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU) susijungimo (po jų susijungimo įkurtas Sveikatos mokslų universitetas) pavyzdžiu pasekė ir Klaipėdos bei Šiaulių universitetai, tarp kurių gruodžio 14 dieną buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Taip šie universitetai ketina spręsti abi institucijas ištikusius sunkumus – abu univesitetai turi daugiausiai specialybių, į kurias praeitais metais nesurinkta pakankamai studentų.
Du universitetai – tos pačios problemos
„Konsorciumą įsteigėme pirmieji Lietuvoje – tai rodo, kad nauja idėja, iniciatyva gali atsirasti nebūtinai centre, ji atsiranda ten, kur yra aktyvių, progreso siekiančių žmonių“, – spaudos konferencijoje teigė Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška. Anot jo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų konsorciumo steigimą paskatino tai, kad abu universitetai yra regioniniai, todėl susiduria su panašiomis problemomis, iššūkiais, be to, yra klasikinio tipo – siūlo įvairias studijų programas. Bendradarbiavimo sutartis įsteigta siekiant prisidėti prie šalies vyriausybės vykdomos regioninės politikos plėtros, nes būtent universitetai yra regionų mokslo, studijų, kultūros, idėjų šaltinis. Juose sukauptas didelis potencialas, kuris turi būti naudojamas regiono reikmėms. Abiejų universitetų planuose bendra veikla – studijų programos ir moksliniai projektai.
Bendros studijų programos jau netrukus?
Anot studijų prorektorius Juozo Pabrėžos, jau pradėtos kurti bendros Klaipėdos ir Šiaulių universiteto studijų programos. Šiaulių universiteto senate neseniai patvirtinta jungtinė kineziterapijos bakalauro studijų programa. Ši studijų programa bus vykdoma viename iš universitetų, tuomet 70 procentų studijų dalykų ves šio universiteto dėstytojai, likusius 30 procentų dalykų ves kito universiteto dėstytojai. Pasikeitus priėmimo vietai – proporcijos keisis priešingai. Prorektorius pabrėžė, kad didžiausias dėmesys bus kreipiamas antrosios ir trečiosios studijų pakopos programoms. Šiuo metu jau kuriamos kelios jungtinės magistro studijų programos: biomedicinos inžinerija, istorija, viešoji verbalinė komunikacija. Abu universitetai kartu su kitais universitetais rengiasi bendradarbiauti ir vykdant jungtines doktorantūros studijas. „Svarbiausias jungtinių programų tikslas – geresnė studijų kokybė, kuri pirmiausia tenkins vakarų ir šiaurės Lietuvos studijuojančiųjų poreikius“, – teigė Juozas Pabrėža.
Dviese jaučiasi stipresni
Klaipėdos ir Šiaulių universitetai planuoja kartu stiprinti mokslo potencialą, vykdyti mokslo ir taikomuosius tyrimus, rengti bendrus projektus. Tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius Teodoras Tamošiūnas įsitikinęs: „Šalies ir tarptautinių projektų konkursuose dalyvaudami konsorciumo vardu, būsime daugiau negu dvigubai stipresni“. Rektorius Vidas Lauruška pridūrė, kad ir Šiaulių, ir Klaipėdos universitetas nusiteikę ryžtingai ir optimistiškai: „Vieną šakelę perlaužti žymiai lengviau, o kai šakelių daugiau, jas perlaužti sunkiau – taip ir mes kartu tapsime stipresni“.
Bendradarbiavimo lūkesčiai
Paklaustas, ko tikisi iš sutarties, Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška teigė: „Šia sutartimi siekiama bendromis abiejų universitetų pastangomis prisidėti prie Lietuvos Respublikos regioninės aukštojo mokslo politikos įgyvendinimo, universitetų mokslinio ir pedagoginio potencialo stiprinimo, vienyti abiejų universitetų mokslinį ir pedagoginį potencialą jungtinėms veikloms vykdyti, bendradarbiauti sukuriant abipusę jungtinių veiklų infrastruktūrą, skleidžiant įgyvendintų veiklų rezultatus.“
Šiaulių universiteto studentų atstovybės požiūrį į bendradarbiavimo sutartį:
Kaip jūs vertinate pasirašytą bendradarbiavimo sutartį tarp Šiaulių ir Klaipėdos universitetų?
Studentų atstovybė mano, kad tai rimtas žingsnis, siekiant įrodyti regioninių universitetų svarbą Lietuvai, o bendros programos leis pasidalinti turima patirtimi ir įgyti kuo daugiau patirties iš partnerių. Tikimės, kad šios sutarties pagrindu studentai įgis daug naudingos patirties tiek pas mus atvykę KU studentai, tiek mūsų studentai, nuvykę į Klaipėdos universitetą. Žinoma, daug vilčių dedame ir į dėstytojų mainus, nes pagal sutartį bus galima keistis ir dėstytojais, tad tikimės, kad atvykę dėstytojai įneš naujovių mūsų studentų gyvenimuose.
Kokių rezultatų tikitės iš šio bendradarbiavimo?
Tikime, jog po metų ar kelerių atsiras daugiau bendrų studijų programų ne tik su KU, bet ir kitais Lietuvos universitetais. Svarbiausia, kad nenusiviltų studentai, o, siekiant kokybiškų studijų, bendradarbiavimas visada yra svarbus.
Kokios nuomonės apie šią bendradarbiavimo sutartį vyrauja tarp jūsų universiteto studentų?
Fakulteto, kuriame bus vykdomas pirmasis projektas su KU, studentai sutartį vertina teigiamai ir laukia didesnės pasiūlos bendrų studijų su KU ir kitais Lietuvos universitetais.
Ar universiteto valdžia klausė jūsų nuomonės apie šią bendradarbiavimo sutartį? Jei taip, ar buvo į ją atsižvelgta?
Apie šią sutartį buvo kalbama daug, studentų atstovybė taip pat išsakė savo nuomonę, daug kartų buvo diskutuota rektorato posėdžiuose, senate, todėl universitetas įvertino ir žino studentų nuomonę. Šiai sutarčiai ŠU studentų atstovai senate pritarė vienbalsiai.
Kokių bendrų studijų programų jūs norėtumėte?
Reiktų sujungti bent po vieną specialybę iš kiekvieno fakulteto, kad studentai turėtų galimybę rinktis. Ir, žinoma, būtų smagu, kad kuo įvairesni universitetai dalyvautų tokiuose projektuose.
