Dvasininkų globojama K.Paltaroko gimnazija sunerimusi – politikai užsimojo prieš jos puoselėjamas katalikiškas vertybes. Tokia išvada pedagogams peršasi todėl, kad Savivaldybė sumanė atimti iš gimnazijos teisę pačiai vykdyti būsimųjų pirmokų atranką.Kas pirmesnis, tas gudresnis
„Politikai turbūt nusiteikę prieš katalikiškumą. Dėl ko daugiau galėjo užkliūti gimnazija, sveiku protu man nesuvokiama“, – svarsto Gražina Gailiūnienė, vienintelės Panevėžyje dvasininkų globojamos K.Paltaroko gimnazijos direktorė.
Dviem miesto katalikiškoms švietimo įstaigoms – Savivaldybei pavaldžiai A.Lipniūno pagrindinei ir vyskupijai priklausančiai K.Paltaroko gimnazijai – gresia likti suvienodintoms su kitomis 24-iomis miesto bendrojo lavinimo mokyklomis. Mat politikai vaikų atranką į jas nori patikėti nebe kunigams ir pedagogams, o centralizuotą mokinių priėmimą vykdantiems Švietimo skyriaus specialistams.
Tokiu atveju galios taisyklė, kas pirmesnis, tas gudresnis – net ir labai katalikiškos šeimos atžalai šių mokyklų durys bus užtrenktos, jei tėveliai prašymus pateiks, kai klasėse jau visos vietos bus užpildytos.
Idėjos autorė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Regina Eitmonė mano, jog šitaip būtų sudarytos visoms mokykloms vienodos sąlygos surinkti mokinius.
„Kai kurios mokyklos buvo nepatenkintos, kodėl į jas priėmimas vyksta per Švietimo skyrių, o katalikiškos priima mokinius pačios. Mokyklų vadovai mano, kad taip buvo sudarytos nevienodos konkurencinės sąlygos – tėveliai katalikiškas rinkdavosi todėl, kad jiems patogiau į jas nunešti dokumentus nei į Švietimo skyrių“, – „Sekundei“ aiškino R.Eitmonė.
Dėl A.Lipniūno mokyklos politikams problemų nekils, mat ji pavaldi tik Savivaldybei ir privalės paklusti jos padiktuotoms taisyklėms. Tačiau K.Paltaroko gimnazija turi dvi šeimininkes – ne tik mokinių priėmimą į savo rankas norinčią perimti Savivaldybę, bet ir tam prieštaraujančią Vyskupijos kuriją.
Rinkdavosi katalikiškas šeimasPolitikai sutinka eiti į kompromisą – dvasininkų pageidavimu tėvai, ketinantys leisti savo atžalas į K.Paltaroko gimnaziją, Švietimo skyriui privalės pateikti ne tik prašymą, bet ir vaiko krikšto liudijimą, parapijos kunigo bei mokyklos sielovadininko rekomendacijas. Iki šiol šiuos dokumentus priimdavo pati gimnazija.
G.Gailiūnienė nuogąstauja, kad mokyklai netekus teisės atsirinkti vaikų, į ją gali patekti ir katalikiško auklėjimo nevertinančių šeimų atžalos.
„Mes atviri visiems, tikrai norintiems, kad vaikams būtų įskiepytos katalikiškos vertybės. Mūsų siekiamybė – katalikiška šeima. Kartu su vaikais į dvasinę veiklą įtraukiame ir tėvelius. Kai pradedame priėmimą, gimnazijos sielovadininkas būsimų mokinių tėvelius vakarais kviečiasi į pokalbius, iš jų ir paaiškėja šeimų tikrasis nusiteikimas – ar gimnaziją renkasi dėl katalikiškos krypties, ar tik todėl, kad mes vieninteliai turime nuo pirmos iki dvyliktos klases“, – pasakojo G.Gailiūnienė.
Užvertė skundais
K.Paltaroko gimnazijoje mokosi per 1000 vaikų. Savivaldybė mokyklai leidusi kasmet sukomplektuoti tris pirmąsias klases, tai yra priimti 72 vaikus. Tačiau norinčiųjų į ją patekti praėjusiais metais buvo 130.
Anot direktorės, atrinkdama mokinius į pirmąsias klases, gimnazija pirmenybę teikdavo čia jau besimokančiųjų broliams ir sesutėms, taip pat šią mokyklą jau baigusių mokinių vaikams.
Švietimo skyriui perėmus priėmimo į gimnaziją rūpesčius, šių privilegijų nebeliktų.
„Mūsų buvę mokiniai negali nė įsivaizduoti, kad jų vaikų nepriimtume. Taip pat kaip ir čia besimokančių vaikučių tėveliams būtų sunku paaiškinti, kad jų atžalai pas mus neliko vietos. Juk mes šitas šeimas jau pažįstame, žinome, kokias vertybes jos puoselėja, kaip galime nepriimti tokių vaikų tik todėl, kad tėveliai nespėjo pirmieji pateikti prašymų?“ – politikų diktuojama tvarka stebisi G.Gailiūnienė.
Direktorė neslepia, kad nepatekusieji į gimnaziją skųsdavosi Švietimo skyriui. Tačiau, anot jos, ir įvedus naująją priėmimo tvarką nepatenkintųjų nesumažės, mat Savivaldybė neketina gimnazijai padidinti pirmų klasių skaičiaus.
Stojo prieš privilegijas
Tokią gimnazijos tvarką sukritikavo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė.
„Kai pati dar dirbau vicemere, sulaukdavau tėvų skundų, kad priėmė ne jų, o vėliau prašymą pateikusios šeimos vaiką. Nėra sveikintina praktika suteikti privilegijas tėveliams, kurių vaikai jau mokosi toje mokykloje. Nieko nėra blogiau kaip išimtis, nes ji patvirtina taisyklę, kad galima gudrauti“, – mano liberalsąjūdininkė.
Gimnazijos direktorės nuogąstavimus, kad politikai, ėmęsi reguliuoti priėmimą į gimnaziją, kerta šaką jos ugdomoms katalikiškoms vertybėms, Z.Kukuraitienė atremia, esą jų gerus norus įrodo darbai.
„Prieš keletą metų du darželius – katalikišką ir ne – sujungėme tam, kad būtų daugiau katalikiška dvasia ugdomų vaikų“, – tvirtino Tarybos narė.
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas mano, kad Švietimo skyrių įpareigoję organizuoti mokinių priėmimą ir į K.Paltaroko gimnaziją, politikai tik užkrovė papildomą rūpestį tėvams. Mat panorusieji, kad jų atžalos lankytų šią mokyklą, pirmiausia turės pabendrauti su jos sielovadininku, o gavę jo rekomendaciją kulniuoti į Švietimo skyrių. Iki šiol tėveliams užtekdavo tik vizito į švietimo įstaigą.
„Gal politikams kyla įtarimų, kad priiminėjame kitų savivaldybių vaikus? Bet mes ir visų norinčių panevėžiečių nesutalpiname“, – stebisi Jo Ekscelencija J.Kauneckas.
Inga Kontrimavičiūtė
