Tūkstančiai sirgalių, pasipuošę vienodomis spalvomis, dainuojantys tą pačią dainą, vieningi kaip kumštis, susirinko tam, kad palaikytų savo mėgstamą komandą ir sukurtų priešininkams tokią pragarišką atmosferą, kurios jie ilgai nepamirš. Dažnas lietuvis pasakytų: „Žinau, ką reiškia krepšinis.“ Tačiau šį kartą kalbame apie futbolą.
Tai, kad futbolui Lietuvoje nėra galimybių varžytis su krepšiniu, yra žinoma. Tačiau kodėl? Kas lėmė kadaise populiaraus sporto žlugimą? Kodėl futbolas progresuoja lėčiau už kitas sporto šakas šalyje? Ir kodėl palyginus tiek nedaug vietinių sirgalių domisi šiuo sportu?
Lietuvos futbolo klestėjimo laikotarpis apėmė XXa. devintąjį dešimtmetį. Tada Vilniaus „Žalgirio“ klubas buvo garsus visoje Europoje, o Lietuvos atstovai lygiomis teisėmis žaidė tuometinėje SSRS futbolo rinktinėje. Bet atgavus nepriklausomybę ir Lietuvos futbolą perėmus į savo rankas viskas ėmė byrėti. Visą futbolo mokyklų struktūrą reikėjo iš esmės pertvarkyti. Šia silpnumo akimirka pasinaudojo krepšinis.
Nors jis ir taip buvo labai populiarus Lietuvoje, tačiau krepšininkų pergalės nepriklausomybės metu sutelkė daugumą šalies sporto aistruolių. Kitų sporto šakų, tokių kaip lengvoji atletika, rankinis ar penkiakovė atstovai taip pat nesėdėjo rankų sudėję. Supratę, kad vien valdžia nesugebės užtikrinti futbolo ateities, į Lietuvos futbolą atėjo turtingi žmonės, kurie žadėjo išgelbėti šį sportą. Tačiau neilgai trukus šalies futbolą pradėjo krėsti korupcijos skandalai. Išsiaiškinus, kad dalis varžybų rezultatų buvo iš anksto suderinti, nuo šio sporto nusisuko ne tik dalis garbingų verslininkų, bet ir minios sirgalių.
Nors, ekspertų nuomone, futbolas Lietuvoje auga, tačiau tai vyksta labai lėtai. Žinoma, viena iš svarbiausių to priežasčių – finansavimas. Nėra pinigų, nėra ir augimo. O Lietuvoje daugiausia pinigų įprasta skirti tiems, kas atneša didžiausią naudą, kitaip sakant, pagal rezultatus. Štai krepšinis 2009 m. iš Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamendo (toliau KKSD) gavo 1,241,000 litų. Antroje vietoje seka lengvoji atletika su 712,700 lt. Trečioje šiuolaikinė penkiakovė – 443,700 lt. Manote, toliau seka fotbolas? Klystate. Futbolas, su 194,700 lt užima tik devintąją vietą pagal gautas pajamas iš KKSD. Jį lenkia plaukimas, dviračių sportas, rankinis, sportiniai šokiai bei baidarių ir kanojų irklavimas.
Tačiau finansinė Lietuvos futbolo padėtis tik viena iš rimtų jo problemų. Neseniai atsiradusi licencijavimo sistema kai kuriems Lietuvos stipriausio diviziono futbolo klubams tapo didžiuliu inkaru, tempiančių juos į dugną. Ši sistema numato daug griežtesnes taisykles, kurių reikia laikytis, norint patekti į elitinę šalies futbolo lygą. Pasak Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir UEFA, naujoji sistema turėtų padėti išlaikyti stabilų Lietuvos futbolo lygį, užtikrinti finansavimą, laiku mokamas algas žaidėjams ir daugelį kitų teigiamų dalykų.
Tačiau vienas iš LFF reikalavimų yra stadionas, kuriame klubas galėtų žaisti savo namų rungtynes. Žinant skurdžią Lietuvos futbolo klubų padėtį, sunku ir įsivaizduoti, kad šie galėtų patys išlaikyti savo stadionus, kaip tai yra įprasta daugelyje futbolo šalių. Ir visgi, pats Michel Platini, legendinis Prancūzijos futbolininkas, dabar UEFA prezidentas, gyrė LFF veiksmus, kuriais siekiama gerinti mūsų šalies futbolo kokybę.
Na, o ką patys futbolininkai mano apie Lietuvos futbolo lygį ir populiarumą? Kalbėjomės su Vilniaus „Vėtros“ jaunaisiais talentais Mariumi Stanaičiu ir Jevgenyj Moroz, nes kaip tik šio klubo žaidėjams šiais metais teko išbandyti Anglijos stipriausios lygos vidutinioko Londono „Fulham“ jėgas. Deja, vilniečiai po dvejų varžybų bendru rezultatu nusileido Londono klubui 6:0.
Jevgenyj Moroz (19 m.) pradėjo lankyti futbolo mokyklą būdamas 10 metų. Žaidėjas vengia kalbėti apie Lietuvos futbolo klubų finansinę padėtį, tačiau pripažįsta, kad Europos mastu ji nėra pati geriausia. Žaidėjas mielai pasidalina nuomone apie šio sporto lygį šalyje. Futbolininkas teigia, kad Lietuvos futbolo lygis atsilieka nuo didžiausių pasaulio šalių, tačiau tiki jo progresu. Paklaustas, ar mūsų šalies futbolas auga, Jevgenyj teigia, kad atvažiuojantys futbolininkai iš tokių šalių, kaip Ispanijos, Brazilijos ar Nigerijos, rodo puikų tobulėjimo pavyzdį. Nors šis sezonas finansine situacija yra žymiai sunkesnis už pastaruosius, Jevgenyj Moroz tiki Lietuvos futbolo ateitimi.
Marius Stanaitis (21 m.) taip pat teigia, kad Lietuvos futbolo lygis auga. Nedidelį žiūrovų skaičių jis aiškina tuo, jog šalyje atsirado daugiau laisvalaikio praleidimo būdų. Bet patį tėvynės futbolo lygį jis vertina teigiamai; „Skirtumai mažėja, dabar bet kuri komanda gali žaisti prieš stipriausius Europos klubus“, – pasakoja Marius. Žaidėjas tiki, kad pagerėjus Lietuvos futbolo rezultatams, padidės ir šio sporto populiarumas.
Nors populiariausios pasaulyje sporto šakos pozicijos Lietuvoje yra ganėtinai silpnos, tačiau visi, kas domisi šiuo sporto stebuklu, yra vieningos nuomonės: futbolas – Lietuvos sporto ateitis.
Mindaugas Šavėla
