• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekologija – žodis, nuolat girdimas mūsų žaliojoje, raudonojoje, geltonojoje spaudoje, bei kitose masinio informavimo priemonėse.

REKLAMA
REKLAMA

Dažnas, išgirdęs šį terminą, nusisukdamas per kairį petį tyliai pasakytų: „Taip, taip, taip… Ir vėl tas daugybę kartų girdėtas ir taip puikiai pažįstamas žodis, kuris pastaruoju metu reiškia madą”. Prisiminkime, ką per paskutinius kelerius metus girdėjome ekologiško: kuras, ūkis, mityba, apranga, kosmetika ir netgi alkoholis. Šis paprastas žodelis vartojamas taip dažnai, jog jau tampa nuvalkiotas lyg praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio močiutės rankinė, numesta į seną ąžuolinę spintą pelių pragraužtomis durimis.

REKLAMA

Tokioje situacijoje rankinė sugenda joje apsigyvenus kandims ar kitiems beveik naminiams gyvūnėliams ir ima skleisti keistą, truputį nemalonų kvapą. Tas pats gresia ir ekologijai.

Problema yra ta, kad žmonės ekologija vadina visa tai, ką vartoja kiekvieną dieną. Prekių gamintojai ilgai kūrė žodžio „ekologija“ įvaizdį, investavo į reklamą tam, kad žmonės įsikaltų jį į galvą.

REKLAMA
REKLAMA

Atlikus šį masinį ilgalaikį „smegenų plovimo seansą“, visuomenei buvo pateikiamos lyg ir nekaltos apklausos internetinėje aplinkoje apie vartojimo įpročius. Įsitikinus, jog žmonės jau pasidavė šiam bumui, imta gaminti prekes ir teikti paslaugas, prie kurių klijuojamos etiketės su jau įsisavintais žodžiais „ekologija“, „ekologiškas“ ir „natūralus“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Suformuota masinė psichozė žmones verčia rinktis produktus su šiomis skambiomis etiketėmis. Polinkis vartoti aplinkai mažiau kenksmingus produktus sveikintinas, tačiau, ar tikrai visi žinome, kas yra toji ekologija ir kas yra ekologiškas?

REKLAMA

Ekologija, kaip teigia mokslinis apibrėžimas, yra mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų tarpusavio santykius ir jų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos tarpusavio sąveiką. Tačiau tai, ką žmogus vartoja, labiau tiktų apibūdinti žodžiais „ekologiškas“ ir „natūralus“, nes produkto kokybę apibūdina būdvardis, o ne daiktavardis. Žinoma, vartoti šiuos apibūdinimus galime tik, jei minėti terminai tikrai tinka mūsų vartojamiems produktams apibūdinti.

REKLAMA

Kitaip nei ekologija (mokslas), „ekologiškas“ ir „natūralus“ reiškia būdą, kuriuo produktas pagamintas ar teikiama paslauga, naudojamas medžiagas šiems procesams vykstant. Šie žodžiai nukreipti labiau į konkretų objektą, gaminį. Pagal galiojančią tvarką, terminas „ekologiškas“ reiškia, kad gamybos metu nebuvo naudojami cheminiai priedai, galintys turėti neigiamą įtaką žmonių sveikatai. Suprantama, kad tokie gaminiai padeda saugoti sveikatą ir turėti kokybiškesnį gyvenimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Net jei pateikta prekė teisiškai ir neatitinka šiam terminui keliamų reikalavimų, pasitaiko, kai gamintojas ant pakuotės tiesiog prideda žodelį „eko“. Užtenka jau vien šių trijų magiškų raidžių, kad vartotojas susigundytų įsigyti tokią prekę. Dabartiniam vartotojiškumui ribų nėra, todėl gamintojai dirbtinai skatindami žmones pirkti imasi visų įmanomų gražių ir negražių metodų.

REKLAMA

Tuo tarpu žodis „natūralus“ reiškia, jog objektas yra gamtinės kilmės, nedirbtinis.

Tiesa, taip teigiama tarptautinių žodžių žodyne, kuris nėra pritaikytas konkrečiai aplinkosaugos sričiai, o apima visą bendrąją vartoseną. Tačiau nereikia ilgai galvoti, jog prisimintume, kiek daug produktų etikečių puošia didelis užrašas „natūralus“. Ir nereikia tada žmogui skaityti, kas iš tikrųjų slepiasi pakuotės viduje, nes masinės „aklos“ psichozės apimtas jis tiesiog deda tokią prekę į savo pirkinių krepšelį. Juo labiau, kad nenatūralūs ir žalingi priedai būna surašomi kuo mažesnėmis raidėmis. Tačiau šiuo atveju kaltinti vien gamintojus būtų nesąžininga.

REKLAMA

Šioje srityje termino „natūralus“ reikšmę reglamentuoja teisės aktai. Taisyklės nustato, jog pakanka, kad gaminyje būtų atitinkama procentinė dalis natūralių ingredientų ir to užtenka, kad būtų galima klijuoti užrašą „natūralus“. Ir visai nesvarbu, kad kita dalis medžiagų produkto sudėtyje gali būti kenksmingos. Nors teisiškai ir nustatoma, kad negali būti sveikatai pavojingų priedų, tačiau yra dar daug medžiagų, kurių įtaka žmonių sveikatai nėra tiksliai nustatyta.

Blaiviai mąstant iškyla klausimas: visi šie žodžiai naudojami bendram kontekste sąmoningai ir tendencingai, ar dėl gamintojų ir visuomenės žinių trūkumo. Pavojingiausia yra tai, kad šioje situacijoje veikia abiejų minėtų priežasčių kokteilis. Žmonės nesupranta, o verslas „kala“ pinigus. Ir visa tai vyksta „ekologiško ir švaraus“ žmonių gyvenimo sąskaita. Šiuo metu pakilus milžiniška ir visa naikinanti lyg cunamis ekologijos ir ekologiškumo banga. Ir visų pirma ji naikina žmonių blaivų mąstymą, gebėjimą atsirinkti, kas iš tiesų yra sveika ir naudinga, o kas yra tik spalvotas popierėlis akims pritraukti. Svarbiausia nepamiršti, kad kritiškas mąstymas – sveiko proto ženklas. Net ir tada, kai kalbama apie savo gyvenimo ir aplinkos kokybės gerinimą bei švaresnį vartojimą.



Paulius Garbaravičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų