Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniečio Roko Žemaičio poelgis nepaliko abejingų. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo prisiminimais apie susitikimą su garbaus amžiaus močiute.

Vilniečio Roko Žemaičio poelgis nepaliko abejingų. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo prisiminimais apie susitikimą su garbaus amžiaus močiute.

REKLAMA

Susitikimą jis vadina 15 minučių laimės ir sako, kad gėrį bei nuoširdumą kiekvienas iš mūsų galime įžiūrėti kone visose akimirkose.

„Matau, turiu pusvalanduką iki suplanuoto poilsio – veido masažiuko... Et, galvoju, laikas knygutei su kavos puodeliu parke! Pasiėmęs latte kavos keliauju prie laisvo suoliuko ir bam... kažkas ėmė spirgėti galvoje, pamačius senučiukę ant gretimo suoliuko.

Mintys šokinėja ir pats nebesupratau, kaip ištariau jai: gal norite kavos? Ši: „Uoj, juk sau nusipirkai, nereikia.: Aš: „Tai eime jums naujo puoduko ir kartu atsigersime. Sutiko!

O tada prasidėjo stebuklai... Dar nepriėjus kavinės suvokiau, su kokia sąmoninga močiute susidūriau. Visą gyvenimą ji buvo vokiečių kalbos mokytoja, o šiuo metu, per mokslo metus, pozuoja dailės akademijoje! Įėjome į kavinę, klausiu, ko norėtų? Atsakė, jog nėra skirtumo.

REKLAMA

Hmm, galvoju, imsiu tą pačią latte su sojų pienu, gal nesupyks jog neįprastas pienas. Kadangi ką tik pirkau, juk puikiai žinojau, kiek kainavo man toks pats puodelis, tačiau barista pritaikė, greičiausiai, darbuotojų ar kokią tai nuolaidą, jog mano džiaugsmas, matant veiksmus ir atoveiksmius, ėmė išmušinėti visus saugiklius galvoje.

Kavą gėrėme ant suoliuko gal vos 15 minučių, o močiutė pasidalijo nuoširdžiomis patirtimis: labiausiai patikusia vieta Šveicarijoje, kurią suradome per „Google“ žemėlapius, tada išgirdau apie jos mėgstamą taiči, kurią ji lanko kiekvieną savaitgalį ir jog yra didelė parodų mėgėja... VAU.

REKLAMA
REKLAMA

Klausiau, kodėl šiuo metu nemoko vokiečių kalbos, atsakė, jog nebelikę mokinių. Matydamas, jog močiutė nėra išmaniųjų technologijų laikotarpio, teiravausi, o kaip ji mokinių ieškodavo? Jos atsakymas buvo man koks penktas ar šeštas VAU per tas 15 minučių. Laikraščiuose.

Jei kas laikraštyje buvo įdėjęs skelbimą, jog ieško, ji tam žmogui prisiskambindavusi pasiūlydavo. Pasidomėjau, ar dabar ją domintų, jei rastųsi, kas norėtų pasimokyti vokiečių kalbos?

Ši tikrai nuoširdžiai nudžiugusi ir vėliau net kavos puodelį pamiršusi atsakė, jog tikrai taip. Aš jai pažadėjau jog tau, taip, tau kuris skaitai šį postą, pasidalinsiu ir gal tu, arba tavo draugai žinos, kas norėtų pasimokinti pas šią mielą močiutę vokiečių kalbos. Tvirtai tikiu jog turėsi vieną sąmoningiausių mokytojų Lietuvoje.

Ji pati kalba tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis“, - paskyroje rašo Rokas ir kviečia visus išmokti sukurti savo laimės minutes.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų