Daugiau nei po penkerių metų pertraukos Vilniuje užregistruotas susirgimas vidurių šiltine. Susirgo 31 metų vilnietis, kuris mėnesį keliavo po Indiją. Pirmieji ligos simptomai atsirado dar būnant Indijoje: ligonis skundėsi staiga prasidėjusiu karščiavimu iki 38,9°C, galvos ir pilvo skausmais, bendru silpnumu. Jis kelionės metu niekur dėl medicinos pagalbos nesikreipė, savarankiškai dvi dienas gydėsi antimikrobiniais vaistais ir ligos požymiai išnyko. Po trijų savaičių, grįžus į Lietuvą, ligoniui pakilo temperatūra iki 40°C, jis buvo paguldytas į Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas vidurių šiltinės recidyvas (pasikartojimas) ir paskirtas tinkamas gydymas.
Vidurių šiltinė yra ūminė sisteminė infekcinė liga, pasireiškianti ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, suretėjusiu širdies dažniu, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu, sausu kosuliu. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, kurios gali tapti kraujavimo iš žarnyno ar žarnos perforacijos (prakiurimo) priežastimi.
Ši liga paplitusi visame pasaulyje, ypač tose šalyse, kur blogos sanitarinės sąlygos, nesilaikoma mitybos higienos reikalavimų, nekokybiškai valomi nutekamieji vandenys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama apie 16-17 milijonų susirgimų vidurių šiltine, iš jų – apie 600 000 mirties atvejų. Lietuvoje ši liga jau beveik pamiršta, nuo 1998 m. registruojami tik pavieniai susirgimai.
Ligos sukėlėjas – bakterija Salmonella typhi. Šis mikroorganizmas yra pakankamai atsparus išorinės aplinkos veiksniams: dirvožemyje, vandenyje gali išgyventi nuo 1 iki 5 mėnesių, išmatose – iki 25 dienų, ant užterštos patalynės – iki 2 savaičių, ilgą laiką gali išlikti gyvybingas ir maisto produktuose, ypač piene, mėsoje, mišrainėse.
Vidurių šiltinės šaltinis yra žmogus, sergantis šia užkrečiamąja liga. Bakterijas su išmatomis ir šlapimu gali išskirti ligoniai, sergantys įvairiomis šios ligos formomis, sveikstantys (paprastai pirmą sveikimo savaitę) ir bakterijų nešiotojai. Apie 10 proc. ligonių užkratą gali skirti iki 3 mėnesių ir apie 2-5 proc. tokių asmenų gali tapti lėtiniais bakterijų nešiotojais.
Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka su užterštu maistu, vandeniu arba per užterštas rankas ir aplinkos daiktus, kuriais naudojosi šia liga sergantis žmogus ar sukėlėjų nešiotojas. Vidurių šiltinės sukėlėjais gali būti užterštas bet koks maistas, tačiau didžiausią riziką kelia termiškai neapdoroti maisto produktai.
Vidurių šiltinės inkubacinis (slaptasis) periodas priklauso nuo patekusių bakterijų kiekio, tačiau paprastai trunka nuo 9 iki 14 dienų (trumpiausias – 7 dienos, ilgiausias – 25 dienos).
Imlumas infekcijai yra visuotinis, tačiau imlesni asmenys yra infekuoti ŽIV, taip pat tie, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas yra mažas. Sveikas skrandis yra natūrali užtvara bakterijoms. Atsparumas infekcijai įgyjamas persirgus, nuolat susiduriant su mažomis užkrato dozėmis ir pasiskiepijus.
Skiepytis nuo vidurių šiltinės rekomenduojama lėtinių sukėlėjų nešiotojų šeimos nariams, asmenims, keliaujantiems į endemines vidurių šiltinės teritorijas (Pietų Aziją, kai kurias Šiaurės, Vakarų Afrikos ir Pietų, Centrinės Amerikos šalis), ypač tuomet jei ten planuojama viešėti ilgiau kaip mėnesį, ir vykstantiems į Indijos subkontinento šalis, kur galimos antibiotikams atsparios vidurių šiltinės sukėlėjų formos.
Pasiskiepijus imunitetas išlieka kelerius metus. Tačiau žmonėms, planuojantiems kelionę į endemines šalis, reikia atminti, kad vakcinacija nuo vidurių šiltinės neužtikrina visiškos apsaugos nuo šios infekcijos. Net ir skiepytiems asmenims reikia vengti galimai užteršto maisto ir vandens bei griežtai laikytis asmens higienos taisyklių.
2011 m. vidurių šiltinės vakcina buvo paskiepyti 626 Vilniaus miesto gyventojai, vienas iš jų (anksčiau minėtas ligonis) susirgo lengva šios ligos forma.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai pataria, kad norint išvengti užsikrėtimo šia liga būtina:
- nuolat kruopščiai plauti rankas su muilu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu, suteršus jas ligonio ar bakterijų nešiotojo išskyromis;
- vartoti saugų maistą ir geriamąjį vandenį;
- saugoti maistą nuo musių, tvarkant maistą, laikytis ypatingos švaros;
- poilsio metu šalyse, kuriose labiau paplitusi ši infekcija, gerti tik fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių;
- kruopščiai plauti, valyti vaisius, daržoves;
- grįžus iš kelionės po endemines teritorijas, per tris savaites, pajutus pirmuosius ligos požymius: karščiavimą, galvos ar pilvo skausmus, viduriavimą, vėmimą, geltą, bėrimą ir kt., kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją ir būtinai pasakyti apie buvusią kelionę arba apie kontaktą su sergančiu asmeniu.
