Daržovių bei vaisių konservavimu Irina Poležajeva užsiima nuo pat vaikystės. Vakavimo subtilybių ją išmokė mama. Augusi Kėdainiuose, šiuo metu Vilniuje gyvenanti moteris, žinias, gautas iš savo mamos, perduoda ir savo vaikams bei marčiai.
„Konservavimas yra mano pomėgis, perduotas nuo mamos. Konservuoti labai mėgo mano mama, aš ir mano sesuo. Mama buvo ir daržininkė, ir namų šeimininkė, žinote, kaip kaime. Tėtis visą gyvenimą dirbo, aprūpino šeimą, o mama sukosi aplink ūkį, namus. Ji buvo be galo darbšti, smalsi, viską mokėjo, o tuo pačiu ir mus mokino.
Šiuo metu turiu sodą, jame viską auginu: ir agurkus, ir pomidorus, ir svogūnus, ir česnakus, ir visus prieskonius – viską. Iš šių gėrybių taip pat viską ir vakuoju.
Dukra vakuoti moka taip pat, tačiau ji pastaruoju metu nieko nebedaro, tikriausiai per metus visko atsivalgė (juokiasi). Konservuoja nebent tada, kai parodau ir duodu paragauti naujovių, kurių dar nėra girdėjusi“, – pasakoja Irina.
Vilnietė taip pat džiaugiasi, kad jos pomėgis virto ir mylima veikla pensijoje.
„Konservavimas yra mano pomėgis, užsiėmimas. Vaikai paskatino sukurti ir puslapį, grupę, kuriame dalintis galėsiu savo receptais su kitais. Šiuo metu mano receptų laukia 64 tūkstančiai žmonių, todėl veiklos turiu labai daug, nėra kada nuobodžiauti. Konservavimas yra tuo pačiu ir gero laiko praleidimas, nuo kurio jaučiu didelį malonumą“, – priduria ji.
Pasiteiravus, ką Irinai yra smagiausia ir skaniausia konservuoti, pašnekovė šypsosi, kad tai, kas labiausiai patinka jos namiškiams:
„Aš ir mano martelė mėgstame cukinijas, aguročius, o vaikai – ne. Todėl jų mažai konservuoju, nes abi nepajėgiame tiek daug suvalgyti. Be to, visada stengiuosi atrasti naujovių, kadangi konservuoti senais, įprastai receptais – neįdomu. Patinka vis ieškoti naujų, vis kažką naujo pabandyti. Galbūt todėl ir visi mano receptai yra neįprasti.“
Pomidorų konservavimas
I. Poležajeva pasakoja, kad norint konservuoti pomidorus, tą galima daryti iš karto, vos tik nuskynus tiesiai iš daržo. Tačiau verta turėti omenyje, kad daug skaniau yra konservuoti pomidorus, kurie yra neveisliniai, o hibridai.
„Konservuoti pomidorus yra labai paprasta, na, bent jau man taip atrodo. Jeigu norite konservuoti pilnus pomidorus, kurie bus skirti ne salotoms ir ne perpjauti, tuomet reikėtų žiūrėti, kad jie nebūtų persirpę, pernokę ir labai raudoni. Prieš konservuojant reikėtų juos pabadyti skylutėmis, kad užpylus verdančiu marinatu, šie nesutrūkinėtų.
Konservavimui geriausiai tinka hibridai, nes veisliniai pomidorai yra kiek minkštesni. Vėlgi, yra labai daug veislių, todėl galima pasižiūrėti, kurias galima marinuoti. Hibridai tinka visi. Man asmeniškai, veislinius pomidorus yra skaniau valgyti šviežius, nes jų skonį su hibridais yra sunku palyginti. Jie – žymiai skanesni“, – teigia Irina.
Moteris juokauja, kad vakavimo imasi tada, kai šalia nėra potencialių valgytojų. „Jeigu tik prinoko, prisirpo ir nėra šiuo momentu kam suvalgyti, iškart dedu į stiklainius ir vakuoju“, – juokiasi pašnekovė.
Agurkų konservavimas
Kitaip nei pomidorų, agurkų konservavimas reikalauja daugiau atidumo. Jeigu pomidorus galima vakuoti visus, atsižvelgiant tik į asmeninius skonio poreikius, tai agurkams prireikia žinių:
„Agurkai skaniausiai konservuojami, kai yra neperaugę. Vakavimui netinka konservuoti salotiniai agurkai. Man labiausiai patinka konservuoti „Radnyčioko“ veislės agurkus, nes jie tinka ir raugimui, ir konservavimui. Jeigu konservuosime ilgą, veislinį salotinį agurką – jis bus minkštas, neskanus ir tuščiaviduris.“
Anot Irinos, prieš pradedant darbus, reikia visuomet žinoti, ką su konkrečia daržoves veisle norėsite daryti – valgyti šviežias, raugti ar konservuoti.
„Kartais konservuojami agurkai tuščiaviduriai lieka dar ir dėl to, kad jie yra neteisingai vakuojami. Prieš konservuojant, jeigu agurkas yra ne ką tik nuskintas, jį reikėtų pamerkti būtinai mažiausiai 2 valandoms į šaltą vandenį, kad pritrauktų drėgmės. Tuomet agurkai nebus nei minkšti, nei tušti. Jeigu agurkas yra ką tik nuskintas, tuomet to daryti nebūtina“, – priduria I. Poležajeva.
Moteris tikina, kad galima konservuoti visas daržoves čia ir dabar bei nelaukti, kol jos šiek tiek pastovės. Ypatingai Irinai patinka vakuoti daržovių asorti:
„Pasiimu krepšelį ir einu į daržą, žiūriu, kas prinoko, kas patiko, susirenku ir galvojų, ką su jais dabar reikės daryti. Būna, kad tokių miksų primiksuoju, jog ir pati nustembu. Jeigu viename krepšelyje susirinkote pomidorus ir agurkus – juos galite vakuoti kartu, o jeigu nesinori – tuomet atskirai.“
Ką būtina žinoti?
Pasiteiravus, ką galėtų patarti tiems, kurie pirmą kartą sugalvojo pabandyti konservuoti daržoves, vilnietė sako, kad pirmajam kartui puikiai tiks pamėginti vakuoti pomidorus, agurkus, paprikas.
„Manyčiau, kad pradedančiajam, visgi, ne tai svarbiausia, ką galima vakuoti. Svarbiausiai yra žinoti, kaip tinkamai pasiruošti vakavimui: gerai nukaitinti stiklainius, jų dangtelius, paruošti daržoves taip, kad jos būtų švarios.
Dabar yra paplitusi nauja mada – dvigubi, trigubi užpylimo būdai marinavimui. Sako, kad taip daržovės geriausiai susimarinuos, tačiau tai yra netiesa. Reikia pradėti nuo to, kaip darydavo mūsų seneliai – pakaitinti indus, kad jie būtų sterilūs, o tuomet, kai jau įgus ranka – bus galima daryti dvigubus, trigubus užpylimus.
Kaip ir savo vaikams sakau, taip ir jums – svarbiausiai nieko nedaryti atžagariomis rankomis. Konservavimui reikia nusiteikti, nes tai bus ilgas procesas, todėl reikia jį daryti su meile ir tada viskas ilgai stovės, bus skanu“, – perspėja Irina.
Be to, moteris pasakoja, kad neretai sulaukia ir sekėjų prašymų rekomenduoti, ką galima konservuoti. Visgi, dažnai žmonės nepraleidžia progos ir pasidalinti savo nuomone, kritikuodami Irinos receptus. Dažniausiai, pasak pašnekovės, jiems užkliūva acto bei cukraus naudojimas:
„Dažnai komentuoja: „O kam cukrus? Actas?“ Į tokius komentarius net ir atsakyti nesinori, nes šie produktai yra paprasčiausias konservantas. O norint konservuoti, jie yra būtini. Žinoma, galima ginčytis nebent tik dėl kiekio.
Žmonės rašo, kad nemėgsta, tačiau daug kas ko nemėgsta. Jeigu nori, kad daržovės išsilaikytų, ilgai stovėtų, tuomet cukrus ir actas – būtini. Galima dėti ir kitą konservantą, pavyzdžiui, aštrų čili pipirą.
Įdėjus tik cukraus be acto – konservai taps kompotu, todėl yra būtina tinkamai nustatyti cukraus ir acto kiekį, kad būtų galima išgauti saldžiarūgštį ar kokį kitą skonį.“
Braškių padažas
Irina pasakoja, kad jos kurtose grupėse, žmonės dažniausiai užsuka ieškodami naujovių. Visai neseniai moteris pasidalino ir dar viena naujove – braškių padažu, kuris yra be galo panašus į įprastą pomidorų padažą.
„Visi, kurie ragavo, negalėjo patikėti, kol nepasakiau, iš ko jis pagamintas. Niekas nepažino, kad tai yra braškės, todėl visiems labai patiko. Šio recepto dar niekur neteko matyti“, - džiaugiasi pašnekovė.
Laimei, moteris sutiko šiuo netikėtu receptu pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais. Kaip teigia ji pati, šis receptas yra tiems, kurie nebijo eksperimentuoti:
„Gaminsime ne iš kokių nors pomidorų, paprikų ar kitų daržovių pagal senovinius receptus, o iš uogų! Pasirodo, braškių padažu galima pagardinti mėsos ar žuvies patiekalus, picas. Tinka jį valgyti ir su varškyte.“
Braškių padažui reikės šių ingredientų:
1,2 kg braškių; 2 valgomųjų šaukštų tarkuoto imbiero; 15 gr aitriųjų pipirų dribsnių arba 1 nedidelio pipiriuko; vienos citrinos sulčių; 3 valgomųjų šaukšto balzamiko acto; 1/2 arbatinio šaukštelio druskos; 5 valgomųjų šaukštų cukraus.
„Braškes supjaustome gabaliukais ir kartu su visais ingredientais suberiame į puodą, užkaičiame ir verdame apie 20 minučių, kol pradės tirštėti. Tuomet sutriname trintuve ir kaitiname dar apie 5 minutes.
Viską supilstome į stiklainius ir užsukame. Iš šio kiekio gavosi 700 ml tiršto padažo. Skanaus!“ – paaiškino gaminimo eigą Irina.
Aitriųjų pipirų džemas
Šis netikėtas receptas, pasak moters, puikiai tiks tuomet, kai norėsis ko nors peršalus, ar paskaunauti prie sūrio. Taip pat aitriųjų pipirų džemas puikiai tiks ir mėsos patiekalams.
Aitriųjų pipirų džemui reikės šių ingredientų:
0,7 kg nuvalytų, be sėklų aitriųjų pipirų; 0,3 kg paprikų;1 kg cukraus; 1 litro 9 % acto.
„Jei norite, kad būtų dar aštriau, nedėkite paprikos, vietoje jos dėkite tuomet dar 300 gramų aitriųjų pipirų. Cukrų suberiame į actą ir verdame sirupą tol, kol jis šiek tiek sutirštės, maždaug apie 20 minučių. Neužmirškite, kad masę reikės dažnokai pamaišyti.
Su guminėmis pirštinėmis iš pipirų išimame sėklas, tuomet sumalame ir dedame į verdantį sirupą. Kaitiname viską ant vidutinės kaitros, be dangčio. Po užvirimo, dar apie 30 minučių viską supilstome į stiklainius. Apkloti nereikia.
Šį nepakartojamą skonį sunku net ir apsakyti. Iš pradžių bus saldoka, vėliau maloniai sušildys gomurį. Aš pati gaminau įdėjusi papriką, todėl burnos deginimo nepastebėjau.
Acto nei skonio, nei kvapo nesijaučia. Druskos ar kitų prieskonių nereikia. Pasigaminkite nors vieną stiklainiuką. Pabandykite ir tikrai nesigailėsite!”
