Be abejo, esama tam tikrų ligų, kurių psichosomatinė prigimtis jau beveik nekelia abejonių. Pavyzdžiui, opinis kolitas, hipertonija, hipotonija, gastritai, astma, nervinė anoreksija. Dvi žinomiausios teorijos, kuriomis aiškinamos psichosomatinės ligos – Zigmundo Freudo ir Franco Aleksanderio.
Z. Freudas psichosomatinių ligų versiją pavadino konversija. Nors šis terminas paprastai reiškia ko nors blogo, nereikalingo, neaktualaus virtimą geresniu, reikalingu, Freudas jį vartojo kiek kitokia reikšme. Šiuo atveju konversija – blogo virtimas dar blogesniu. Neišspręstas vidinis konfliktas transformuojasi vienokiais ar kitokiais fiziologiniais simptomais. Beje, Freudas tikino, kad vykstant konversijai žmogus suserga ne atsitiktinėmis ligomis, o būtent tokiomis, kurios atspindi jo išgyvenimus. Pavyzdžiui, klausos ir regos sutrikimai pasireiškia tada, kai žmogus nenori girdėti ir matyti to, kas vyksta aplinkui. Pasak konversijos hipotezės autoriaus, susirgęs psichosomatine liga žmogus pasijunta geriau: palengvėja ar išsisprendžia viduje vykęs konfliktas, be to, dėl ligos gali pelnyti aplinkinių dėmesio, galiausiai tampa aišku, ką daryti toliau: vartoti vaistus, lašinti lašus, atlikti tam tikras medicinines procedūras ir pan. Taip galima pajusti, kad žmogus vėl kontroliuoja gyvenimą.
F. Aleksanderio teorija vadinama vegetatyvinės neurozės modeliu. Ji šiek tiek panaši į Freudo teoriją. Skiriasi tik tuo, kad mažiau dėmesio teikiama atskiriems simptomams, daugiau remiamasi kitais veiksniais, pavyzdžiui, genetiniu. Kitaip tariant, šioje teorijoje iškeltas principas „kur trumpa – ten trūksta“. Vieniems ilgalaikis stresas paveikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, kitų probleminė vieta – skrandis. Taigi, atsižvelgiant į vidinio konflikto pobūdį, ligos puls tuos organus, kurie organizme silpniausi. Pasak F. Aleksanderio, liga anaiptol ne visada numalšina vidinį konfliktą, nes ji pati nėra emocija. Pavyzdžiui, pagavus įsiūčiui pakilęs kraujospūdis to paties įsiūčio nenumalšina, o tik yra fiziologinis tos emocijos simptomas. Jei žmogus dažnai pasiduos įsiūčiui, jam gali išsivystyti lėtinė hipertonija.
13 knygų autorė Liz Burbo siūlo dar vieną teoriją – metafizinę, pagal kurią 500 populiariausių ligų įvardija kaip tam tikrų dvasinių būsenų simptomus. Pasak jos, iš šių ligų – simptomų – matyti, kad žmonių psichikoje ar sieloje įsivyravo chaosas. Žvilgtelėkime į keleto ligų emocinį ir mentalinį aiškinimą.
Jaunatviniai spuogai. Tai pasąmoningo siekio atstumti kitus, neleisti savęs apžiūrinėti, ypač iš arti, požymis. Iš šios odos ligos galima spręsti, kad nepakankamai save mylite ir gerbiate. Tai itin jautrios prigimties ir uždarų žmonių bėda. Ne veltui jaunatviniai spuogai labiausiai kankina paauglius, kurie paprastai kelia sau padidintus reikalavimus ir gėdijasi išvaizdos. Jei norite atsikratyti spuogų, derėtų keisti požiūrį į save, susimąstyti, kas trukdo būti savimi. Jeigu spuogų atsirado sulaukus brandaus amžiaus, gali būti, kad savyje užgniaužėte tam tikras emocijas ir neleidžiate joms prasiveržti.
Alergija. Dažniausiai nuo alergijų kenčiantys žmonės jaučia pasišlykštėjimą kuo nors. Jiems sunku prisitaikyti prie kitų žmonių ir situacijų. Apskritai jir dažnai į pasaulį žvelgia kaip į kovos lauką, kur visi aplinkiniai – priešai. Padidintas odos jautrumas – tarsi simbolinė savigyna. Apskritai alergija dažniausiai būna susijusi su kokiais nors vidiniais prieštaravimais, kai viena asmenybės pusė kažko siekia, o kita – tuos siekius slopina. Jei staiga kilo alergija, vadinasi, gyvenime susidarė situacija, kuri vienu metu ir traukia, ir atstumia. Pavyzdžiui, yra žmogus, kurio negalite pakęsti, bet taip pat nuolat laukiate jo pritarimo. Jei kilo alergija tiems produktams, kuriuos žmogus lyg tyčia labai mėgsta – tai gali būti jo vidinė nuostata, kad jis nevertas malonumų.
Angina. Iš šios ligos galima spręsti, kad jaučiate įsiūtį, nes jums kažkas nesiseka. Tiesiog negalite to fakto „praryti“. Taigi lieka išsiaiškinti, koks kąsnis jums atrodo per didelis. Bus geriau, jei šią situaciją išgyvensite kaip galima ramiau ir neteisite savęs už tai, ko nepajėgiate.
Apendicitas. Pykstate, bet nepasitikėjimas savimi ir priklausomybė nuo kitų neleidžia jums tinkamai išreikšti pykčio. Jaučiatės atsidūrę padėtyje be išeities. Išreikškite jausmus. Pernelyg ilgai juos savyje gniaužėte, taigi jumyse tūnantis ugnikalnis gali pratrūkti.
Astma. Sergant astma lengva įkvėpti, bet sunku iškvėpti, visas kūnas parodo, kad norite per daug. Taigi imate daugiau nei turėtumėte ir jums sunku atiduoti tai, ko neaprėpiate. Norite atrodyti stipresni nei esate, realiai neįvertinate galimybių ir jėgų. Astmos priepuoliai – rimtas signalas, kad jūsų norai viską paimti ir visur suspėti tiesiog dusina organizmą. Metas pripažinti savo silpnybes ir trūkumus.
Trumparegystė. Trumparegiai būgštauja dėl ateities. Kad išsiaiškintumėte trumparegystės priežastis, pagalvokite, ar tik ne tada, kai ėmėte pernelyg nerimauti, išryškėjo ir pirmieji jos simptomai? Daugybei lytiškai bręstančių paauglių išsivysto trumparegystė. Gali būti, kad tuo metu jie pasąmoningai bijo suaugti, juos baugina suaugusiųjų pasaulis – toks, kokį mato jie. Be to, trumparegystė dažnai užklumpa ir tuos, kurie pernelyg susikoncentravę į save, sunkiai priima kitų idėjas. Jei trumparegystės požymiai ėmė reikštis jums, pasistenkite prisiminti, koks praeities įvykis verčia jus jaustis neramiai, nesaugiai? Atsiverkite naujoms idėjoms, kurios jums metamos iš išorės, supraskite, kad jūs jau ne tokie, kokie buvote anksčiau. Spręskite problemas tada, kai jos atsiranda, ir liaukitės nuolat tikėtis blogiausio.
Venų varikozė. Norite daugiau laisvės ir laiko sau, bet nežinote, kaip tai padaryti. Taigi persitempiate ir daugelis darbų ima atrodyti neįveikiami. Tiesiog viską vertinate per rimtai. Dirbdama nebepatiriate džiaugsmo. Kuo didesnį sunkumą jaučiate dėl išsiplėtusių venų, tuo sunkesnis jums atrodo gyvenimas. Metas suprasti, kad ne viskas šiame gyvenime apibrėžiama žodžiu „reikia“. Galite leisti sau atsipalaiduoti ir savęs dėl to nekaltinti. Rinkitės, ko norite ir kas jums patinka.
Virusas. Jei susirgote virusine liga, vadinasi, pasidavėte kažkokiai minties formai, kurią susikūrėte ir kuri trukdo jums likti savimi. Tam, kad liga įsiskverbtų į emocinį ir mentalinį kūną, juose turi atsirasti įtrūkimų. Jų tikrai atsiranda, kai žmogų užvaldo pyktis ir neapykanta. Taigi virusinė liga beveik visada yra nuoskaudos arba neapykantos išdava. Virusas – gyvas padaras, todėl su juo reikėtų tiesiog pabendrauti. Atraskite, kas jumyse kelia pyktį, ir mintimis pasikalbėkite – pasakykite, kad nenorite pykti, esate pasirengę atleisti ar bent jau norėtumėte atleisti. Kai įsisąmoninate, kad jūsų organizmą užvaldė pačių susikurta minčių pabaisa, su liga kovoti tampa lengviau.
Plaukų slinkimas. Plaukai dažniausiai pradeda slinkti išgyvenus netektį arba būgštaujant, kad ko nors neteksite. Toks žmogus jaučia bejėgiškumą ir pasiduoda nevilčiai tiek, kad, net ir fiziškai nieko nedarydamas, pradeda „rautis plaukus“. Galbūt jis kaltina save, kad kokiu nors netinkamu sprendimu prisišaukė netektį? Paprastai šios problemos užklupti žmonės stipriai išgyvena dėl materialinių dalykų, bijo kitų nuomonės, jiems labai svarbu, ką pasakys ar pagalvos aplinkiniai. Suvokus, kad ne pati netektis, kiek tos netekties baimė ar jos pagimdyta neviltis sunkiausiai pakeliami, galima jausmus ir sureguliuoti emocijas bei sustabdyti plaukų slinkimą.
Lūpų pūslelinė. Pernelyg griežtai teisiate kokį nors priešingos lyties asmenį arba imatės per
daug griežtų apibendrinimų (pavyzdžiui, jei susipykote su mylimuoju, dabar nuoširdžiai įtikėjote, kad visi vyrai – kiaulės). Iš šios ligos galima spręsti, kad esate nepasirengę kūniškam artumui, nenorite su kuo nors bučiuotis. Arba jums tiesiog ant liežuvio galo sukasi kokie nors pikti žodžiai, bet dėl tam tikrų priežasčių susilaikote ir jų neištariate. Iš tiesų jūsų organizmas ilgisi fizinio artumo, bet jūs pažabojate savyje šį jausmą ir demonstratyviai atsiribojate, labiausiai tokiu žingsniu pakenkiate sau.
Hipertonija. Ligos pavadinimas pasako ir jos prigimtį: viduje išgyvenate pernelyg didelį spaudimą sau. Galbūt esate pernelyg emocionalūs. Nuolat skaudžiai išgyvenate tas pačias situacijas, kurios primena dar neužgijusias emocines traumas. Be to, nevengiate dramatizuoti situacijos, prisiimate pernelyg daug atsakomybės. Iš esmės neturėtumėte galvoti, kad jūsų misija šioje žemėje – sureguliuoti visų mylimų žmonių gyvenimus. Išsivaduokite nuo nereikalingos įtampos, kuri trukdo jums iš tiesų džiaugtis gyvenimu.
Hipotonija. Per žemas kraujospūdis užklumpa linkusius greitai nusivilti, prarasti ūpą. Toks žmogus paprastai iš anksto jaučiasi nugalėtas, jo gyvybinė energija senka, jis negali prisiimti atsakomybės už jo gyvenime vykstančius įvykius, jam trūksta ryžto, lengvai atsisako savo ketinimų. Pernelyg rimtai vertinate savo abejones, taigi jos trukdo tapti savo laimės kalviu. Vertėtų numatyti konkrečius tikslus ir labai sąmoningai bei metodiškai jų siekti.
Galvos skausmas. Galva susijusi su žmogaus individualumu. Taigi jei skauda galvą (ypač viršutiniąją jos dalį), galima įtarti, kad žmogus pats save „muša“ per galvą – priekaištais, žema saviverte, kelia sau pernelyg didelius reikalavimus. Galvos skausmų kamuojamas žmogus kaltina save visais įmanomais trūkumais. Gali būti, kad prie to prisideda dar ir paniška kritikos baimė. Galvos skausmas, ypač kaktos srityje, požymis, kad žmogus persitempė stengdamasis visur suspėti ir viską suprasti. Jis turėtų duoti sau pakankamai laiko susivokti, kas vyksta aplinkui ir kur iš tiesų yra jo interesų sritis. Galvos skausmas apskritai trukdo matyti, girdėti, užuosti, paragauti ir kalbėti – taigi blokuoja natūralius jūsų poreikius, kitaip tariant, neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo ir tiesiog būti savimi. Kad išsivaduotumėte nuo šio negalavimo, turėtumėte atkurti kontaktą su savo vidiniu „aš“. Neverskite savęs būti tokiam, kokiu jus norėtų matyti aplinkiniai.
L. Mureikaitė
