Grybeliai ir bakterijos
Pasak gydytojo akušerio ginekologo Mamerto Kukčikaičio, pienligė yra trikdžiusi apie 70 proc. moterų gyvenimą, 45 proc. visų pacienčių ji kartojasi dažniau nei du kartus, o 10–30 proc. moterų makšties kandidozė vargina nuolat. Pienligės sukėlėjas – grybelis Candida albicans – plačiai paplitęs. Jis aptinkamas daugumos sveikų žmonių kvėpavimo takuose, žarnyne, ant odos, taip pat apie 20 proc. sveikų moterų makštyje. Kai kurių tyrėjų duomenimis, Candida albicans įsikūręs daugiau nei pusės sveikų moterų burnoje, tiesiojoje žarnoje. Dažniausiai grybelis nekelia jokių rūpesčių, tačiau ėmęs pernelyg sparčiai daugintis sukelia uždegimą.
Dėl kitos makšties infekcijos – bakterinės vaginozės atsiradusių rūpesčių pas gydytojus ginekologus apsilanko maždaug 15–20 proc. moterų. Bakterine vaginoze dažniausiai serga lytiškai aktyvios moterys, ypač neseniai pakeitusios partnerį ar turinčios daugiau nei vieną partnerį. Rizikuoja susirgti ir tos, kurios lytinį gyvenimą pradėjo anksti. Pacienčių amžius – 15–44 m., tačiau šia liga gali sirgti ir lytinių santykių neturinčios paauglės bei moterys po menopauzės. Ši infekcija susijusi su natūraliai makštyje esančių bakterijų pagausėjimu. Esant bakterinei vaginozei, laktobacilų, saugančių makštį nuo uždegimo, kiekis labai sumažėja ir pradeda daugintis pavojingos bakterijos Gardnerella vaginalis bei kiti anaerobiniai mikroorganizmai. Nuo šių ligos sukėlėjų priklauso ir ligos eiga.
Kai sutrinka makšties mikrofloros pusiausvyra
Normalią sveiką makšties mikroflorą sudaro tam tikru santykiu pasiskirstę įvairūs mikroorganizmai, bet įvairiomis aplinkybėmis ši pusiausvyra gali sutrikti: mažėja gerųjų, apsauginių bakterijų ir ima pavojingai daugintis uždegimus sukeliantys mikroorganizmai.
„Pagrindinė pienligės priežastis būtent ir yra pasikeitusi makšties ekosistema“, – teigė gydytojas Mamertas Kukčikaitis. – Į nepažeistą moters makšties gleivinę patekęs nedidelis Candida grybelių kiekis nesidaugina, neišplinta ir nesukelia jokių požymių. Tačiau dėl įvairių priežasčių susilpnėjus organizmo imunitetui, pvz., nepakankamai maitinantis, kas labai būdinga vasarą, laikantis dietų, organizmui stokojant vitaminų, ypač sergant cukriniu diabetu, nėštumo metu, sergant lėtinėmis ligomis, po operacijų, vartojant imunitetą slopinančius hormoninius preparatus, plataus spektro antibiotikus, sudėtines kontraceptines tabletes, užslopinama natūrali makšties bakterinė flora. Tada ir atsiranda palankios sąlygos daugintis Candida grybeliams.“
Pasak mediko, pienligė nepriskiriama lytiškai plintančioms ligoms, nors lytinis kontaktas su partneriu, infekuotu Candida grybeliu, yra vienas iš galimų užsikrėtimo būdų.
Bakterinės vaginozės priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ją taip pat lemia makšties mikrofloros sutrikimai. Šios infekcijos metu moters makštyje bakterijų atsiranda nuo šimto iki tūkstančio kartų daugiau nei paprastai. Tai taip pat nėra lytiškai plintanti liga, tačiau, anot gydytojos ginekologės Daivos Keršulytės, viena iš bakterinės vaginozės priežasčių, ypač kai negalavimas kartojasi, gali būti lytinių partnerių kaita. „Tiek vyro, tiek moters organizmas turi savo mikroflorą, todėl dažnas partnerių keitimas gali sutrikdyti mikroorganizmų pusiausvyrą“, – sakė gydytoja.
Abiejų infekcijų rizika didėja, jei intymi higiena yra netinkama ar per dažna, jei naudojama gimdos spiralė. Gydytojas M.Kukčikaitis patarė neplauti makšties, o išorinius lytinius organus prausti specialiai intymiai higienai skirtomis priemonėmis, netrikdančiomis natūralaus makšties rūgštingumo (Ph).
Infekcijos reiškiasi skirtingai
„Pienlige susirgusi moteris jaučia deginimą, perštėjimą, makšties niežulį, kuris neretai sustiprėja naktį ir sušilus. Simptomai gali būti įvairaus intensyvumo ir prasideda dažniausiai savaitę prieš mėnesines. Iš makšties skiriasi gausios varškės pavidalo bekvapės išskyros. Juntamas skausmas šlapinantis, lytiniai organai parausta, patinsta. Gali tapti skausmingi lytiniai santykiai, išorinių lytinių organų paviršiuje gali atsirasti pažeidimų“, – dėstė gydytojas akušeris ginekologas Kęstutis Šklėrius.
Pagrindinis bakterinės vaginozės simptomas – pagausėjusios išskyros iš makšties. Jos būna įvairaus gausumo, dažniausiai nemalonaus kvapo, ypač po lytinių santykių ar menstruacijų metu. Kartais moteris vargina niežulys, skausmingas šlapinimasis, bendra prasta savijauta. Išskyros būna baltos, kartais pilkšvos spalvos, skystos. Pasak gydytojos Daivos Keršulytės, apie pusė moterų, sergančių šia liga, nejaučia jokių nemalonių pasikeitimų.
Nustatyti ligas nesudėtinga
Candida grybelių sukeltam uždegimui būdingi požymiai yra tipiniai. Jie nesunkiai atpažįstami ir liga nustatoma įprastos ginekologinės apžiūros metu. Kilus neaiškumų, diagnozei patvirtinti gydytojas ginekologas iš makšties paima tiriamosios medžiagos tepinėliui. Jei tiriant tepinėlį mikroskopu aptinkama Candida
grybelių, neabejotinai nustatoma pienligė.
„Kai pacientė serga dažnai besikartojančia pienlige, atliekamas tiriamos medžiagos pasėlis, tada nustatoma grybelio rūšis ir išsiaiškinama, kokiais preparatais bus gydoma. Abiem lytiniams partneriams reikia išsitirti ir dėl lytiškai plintančių infekcijų“, – sakė gydytojas K.Šklėrius. Bakterinę vaginozę nustatyti nesudėtinga: ginekologinės apžiūros metu pakanka paimti šiek tiek makšties išskyrų tepinėliui.
Pienligė linkusi kartotis
Pienligė yra gydoma vaistais nuo grybelio. Gydymo trukmė labai įvairi: nuo vienkartinės dozės iki 6 mėnesių kurso. Kai moteris pirmą kartą suserga pienlige, paprastai ji gydoma makšties žvakutėmis ar makšties tabletėmis. Tokie vaistai veikia vietiškai, jie beveik nepatenka į bendrą kraujotaką. Tačiau labai dažnai infekcija kartojasi, todėl tokiais atvejais skiriami geriamieji vaistai nuo grybelio (tabletės arba kapsulės), kurie veikia visą organizmą. Esant lėtinei kandidozei (kai liga kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus), skiriami ilgesni gydymo kursai (pvz., pirmą mėnesį – po vieną kapsulę 1 kartą per savaitę, kitus 4–5 mėnesius – 1 kartą per mėnesį). „Koks gydymas skiriamas ir kiek gydyti, sprendžia gydytojas, nustatęs grybelio rūšį“, –aiškino gydytojas akušeris ginekologas M.Kukčikaitis. Pienligė gydoma ir nėštumo metu. Lytinis partneris gydomas tik esant varpos galvutės ar apyvarpės uždegimui (balanopostitui). Pasak pašnekovo, po gydymo reikia stebėti, ar atsikuria makšties mikroflora.
Būtina gydytis ir nėštumo metu
Bakterinė vaginozė gydoma tik tada, jei pasireiškia klinikiniai simptomai ar moteris planuoja pastoti, prieš nėštumo nutraukimą, ginekologines operacijas. „Tačiau nėštumo metu bakterinė vaginozė beveik du kartus padidina priešlaikinių gimdymų ir persileidimų riziką, taip pat padidėja priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo, infekcijų po gimdymų ir operacijų rizika, todėl nėščiąsias gydyti būtina“, – sakė gydytoja ginekologė Daiva Keršulytė.
Gydoma antibiotikais. Galima vartoti tiek geriamas tabletes, tiek makšties ovules – kiaušinio formos žvakutes. Kokią gydymo formą pasirinkti, moteris turėtų aptarti su gydytoju. Gydymas trunka 7 dienas. Dažniausiai infekcijos simptomai išnyksta per 3–4 dienas, tačiau kad liga nepasikartotų, reikia gydytis tiek, kiek liepė gydytojas. Gydantis reikėtų atsisakyti lytinių santykių.
A. Geibūnienė
