Lietuvos vyrai sprendimus dėl šeimos sveikatos linkę patikėti antrosioms pusėms, pastebi vaistininkai. Nepriklausomos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrai į vaistinę užsuka tris kartus rečiau nei moterys. Palyginimui, kaimyninėje Latvijoje vaistinių pirkėjų pasiskirstymas pagal lytis yra beveik tolygus. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje moterys sudaro net 74 proc. vaistinių pirkėjų, tuo tarpu Latvijoje šis nuošimtis siekia 52 proc. Pasak „Camelia“ vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, nors moterų ir vyrų sergamumas yra daugmaž vienodas, pastarieji dažniausiai į vaistinę užsuka tik „spiriami reikalo“: jeigu skubiai prireikia vaistų ar kitų priemonių ir jeigu niekas kitas to padaryti už juos negali, t.y., moteris slaugo vaiką, pati serga ir yra nepajėgi iki vaistinės atvykti. Taip pat patys vaistus perka vieniši vyrai.
„Kalbant apie šeimas, viena pagrindinių tokios tendencijos priežasčių gali būti lietuvių vyrų nenoras prisiimti atsakingų sprendimų dėl artimųjų sveikatos. Priimta manyti, kaip tai yra „moteriška“ sritis, tad vyrai šią užduotį paveda antrosioms pusėms. Įdomu, kad kaimyninėje Latvijoje situacija yra kitokia. Panašu, kad tai susiję su skirtingu atsakomybės pasiskirstymu šeimose “, − komentavo vaistininkė. G. Krikščiūnienės teigimu, tai turi įtakos ir apsipirkimo vaistinėse įpročiams. „Visų pirma, moterų pirkinių krepšelis yra kur kas didesnis nei vyrų. Jame yra ne tik vaistai, bet ir kosmetikos, higienos, vaikų prekės, maisto papildai. Tuo tarpu vyrai paprastai perka preparatus nuo ūmaus negalavimo: peršalimo, padidėjusio kraujospūdžio ar prostatos problemų“, − vardijo „Camelia“ atstovė.
Jos pastebėjimu, skiriasi ir abiejų lyčių elgesys vaistinėse. „Vyrai yra santūresni ir tikisi greito, tikslaus aptarnavimo bei efektyviausio preparato. Jie, skirtingai nei moterys, nėra linkę diskutuoti, gilintis į problemą, aiškintis vaistų pašalinių poveikių. Tuo tarpu moterys vadovaujasi daugiau kriterijų, preparatus jos renkasi ne tik pagal efektą, bet ir saugumą bei kainą“, − pasakojo G. Krikščiūnienė. Abiejų lyčių apsipirkimo įpročiai turi įtakos ir išleidžiamoms sumoms. Bendrovės „Sprinter“ rugsėjo mėnesį atlikta apklausa parodė, kad didesnes nei 50 litų sumas, išleidžiamas vaistinėse, dažniau nurodė moterys, taip pat vyresnio amžiaus respondentai. Minėto tyrimo duomenimis, 30 proc. gyventojų vaistinėse išleidžia nuo 51 iki 100 litų per mėnesį, nuo 100 iki 200 litų per mėnesį išleidžia tik kiek daugiau nei dešimtadalis. Vaistinių tinklo „Camelia“ užsakymu reprezentatyvų gyventojų vartotojiškos elgsenos tyrimą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko 2013 m. rugsėjo 16-24 d. Jo metu buvo apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
