„Tirpimas pasikartojo kelis kartus, todėl kreipiausi į gydytojus. Man sakė, kad tai gali būti stresas ar nerimo simptomai. Vis dėlto po galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo man buvo rasta smegenų aneurizma“, – prisimena Edvinas.
Situacija stipriai gąsdino
Su siuntimu jis buvo nukreiptas pas neurochirurgus, rašoma pranešime spaudai.
„90 procentų viso pokalbio su neurochirurgu buvo apie tai, kad man reikalinga smegenų operacija.
Dabar galiu prisiminti, kad tada nebuvo pateikta jokių kitų galimybių ar alternatyvų ir tai mane šiek tiek glumino, gąsdino. Supratau, kad situacija nėra juokinga – juk kalbama apie galvos operaciją, o vėliau ir ilgą reabilitaciją.
Tuo metu atrodė, kad griūva visas pasaulis. Man sakė, jog operuos netrukus, o aš vos spėjau suvokti, kas vyksta“, – atvirauja jis.
Norėjo gauti kuo daugiau informacijos
Tačiau viskas pasikeitė visai netikėtai. Pokalbio su pažįstama metu Edvinas užsiminė apie savo situaciją.
„Ji pasiūlė gauti antrą nuomonę, pasidomėti daugiau. Aš sutikau – ne todėl, kad nepasitikėjau gydytojais, bet todėl, kad norėjau priimti sprendimą ramiai. Tokie sprendimai negali būti priimami iš baimės ar šoko“, – sako jis.
Edvinas prisimena, jog labai bijojo: „Bijojau randų, bijojau reabilitacijos. Galvos operacija man skambėjo grėsmingai ir baisiai. Norėjau gauti kuo daugiau informacijos ir suprasti, kokia tikrai yra situacija.“
Intervencinė radiologija viską pakeitė
Antra nuomonė viską pakeitė. Konsultacijos metu RVUL intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gyd. intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas detaliai išdėstė visas įmanomas galimybes, privalumus ir rizikas.
„Jis viską paaiškino taip išsamiai ir aiškiai, kad man nekilo abejonių, ką daryti toliau. Jo pasiūlytai intervencinei procedūrai, kurios metu man buvo pašalinta aneurizma, pasiryžau jau su ramia širdimi.
Viskas praėjo labai lengvai. Kaip dabar prisimenu – trečiadienį mane operavo, o pirmadienį aš jau buvau darbe. Pooperacinėje palatoje praleidau tik kelias dienas, greitai atsigavau, žiūrėjau filmus ir ilsėjausi. Nepastebėjau jokių neigiamų padarinių“, – dalijasi Edvinas.
Gydytoją prisimena su šiluma
Pasak jo, gydytojo dėmesys ir bendravimas buvo ypatingas.
„Jis kalbino, ramino, viską paaiškino. Jaučiausi kaip išskirtinis pacientas. Man buvo labai svarbu nebijoti, nelikti su savo baimėmis, o kalbėtis, klausti, ieškoti.
Kai sprendi, ar daryti galvos operaciją, patikėkite, svarbiausia, kad šalia būtų medikai, kurie palengvina patirtį. Tą gydytojas Andrejus Afanasjevas ir darė“, – sako jis.
MRT leidžia pamatyti problemą
Savo ruožtu gydytojas-intervencinis radiologas Andrejus Afanasjevas pasakoja, kad aneurizmos dažniausiai aptinkamos visiškai atsitiktinai.
„Jeigu pacientą kamuoja galvos skausmai ar kitos indikacijos, jam atliekamas smegenų MRT. Būtent jo metu aneurizmos dažnai nustatomos netikėtai. Rečiau pasitaiko atvejų, kai dėl aneurizmos spaudimo ima dvejinti akyse ar atsiranda regos sutrikimai – tada diagnozė nustatoma kryptingai“, – aiškina medikas.
Pasak jo, MRT yra mažiausiai invazyvus būdas, kuris, kilus įtarimui dėl aneurizmos, gali ją patvirtinti arba paneigti:
„Jis leidžia pamatyti problemą. Jei kyla klausimų dėl tikslesnių duomenų, tuomet atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija su kontrastine medžiaga, kuri leidžia itin tiksliai įvertinti aneurizmos vietą ir dydį“, – sako gydytojas.
Minimaliai invazyvus, bet itin efektyvus gydymas
Edvinui buvo atlikta embolizacija – minimaliai invazyvi procedūra, kai aneurizma, kaip aiškina medikas, „atjungiama“ nuo kraujotakos.
„Mes įvertiname vaizdinę medžiagą ir sprendžiame, ar aneurizma tinkama embolizacijai. Jei taip, tuomet atliekama procedūra per nedidelį kirkšnies dūrį – pasiekiama aneurizma ir perdengiama itin tankiu stentu.
Kraujas į ją nebepatenka, todėl ji tampa nebepavojinga. Edvinas iš ligoninės buvo išleistas labai greitai, reabilitacija buvo gan trumpa, o operacijos efektyvumas – itin aukštas“, – sako A. Afanasjevas.
Gydytojas pabrėžia, kad šiuolaikiniai stentai gaminami iš ypatingų lydinių, kurie neleidžia susidaryti trombams, todėl procedūros tampa vis saugesnės.
„Kiekvienais metais medicininės priemonės tobulėja – prie jų aukštos kokybės dirba daugybė inžinierių ir mokslininkų, kad pacientui būtų pasiūlytas optimaliausias sprendimas.
Intervencinė radiologija dabar išgyvena auksinį amžių – kartais atrodo, kad nebeliko, kur tobulėti, bet vis randamos naujos priemonės, leidžiančios išgydyti žmogų per 20–30 minučių“, – sako jis.
Svarbu išgirsti antrą nuomonę
Pasak gydytojo, kiekvienas pacientas turi teisę žinoti visus įmanomus gydymo būdus.
„Anksčiau neurochirurgija buvo pirmo pasirinkimo būdas, tačiau dabar intervencinė radiologija stipriai pažengusi.
Medicina vystosi taip pat greitai, kaip ir technologijos – kaip tobulėja telefonai ar kompiuteriai, taip tobulėja ir gydymo metodai. Pacientas turi teisę žinoti ir rinktis.
Mes gyvename laisvoje šalyje, kur kiekvienas gali pasirinkti – nuo maisto iki gydymo būdo. Medicina neturėtų būti išimtis“, – pabrėžia gydytojas.
A. Afanasjevas ragina žmones domėtis, klausti ir ieškoti informacijos:
„Galite rinktis specialistą, prašyti antros nuomonės. Mes, intervenciniai radiologai, visada esame atviri ir pasiruošę paaiškinti, kaip jūsų atveju galima padėti geriausiai. Svarbiausia – kalbėtis, nebijoti ir žinoti, kad visada yra daugiau nei vienas kelias.“
