Ir nors dauguma turistų mano, kad tokiu įžymiu ir madingu miestu Paryžius tapo dėl Eliziejaus laukų, Eifelio bokšto, Luvro ir Noterdamo katedros, Prancūzijos sostinėje galite rasti kur kas daugiau. Pasidžiaugti meilės miestu panoro ir viena gražiausių pramogų pasaulio porų – Deivydas Zvonkus ir Katažina Zvonkuvienė. Garsios poros viešnagės Paryžiuje akimirkas išvysite čia:
Sostine Paryžius tapo 508-aisiais. Upė Sena miestą dalija į dvi dalis, jungia su Burgundija, o galiausiai išteka Lamanšo sąsiauryje. Būtent upė buvo svarbiausias miesto įkūrimo ir vystymosi veiksnys.
O štai pasaulinio pripažinimo sulaukusi Paryžiaus ikona – Eifelio bokštas – pastatyta tik 1887–1889 m. Iki pat 1930-ųjų šis statinys buvo aukščiausias pasaulyje (301 m). Beje, fotografuoti Eifelio bokštą naktį draudžiama, nes bokšto apšvietimas jau traktuojamas kaip atskiras meno kūrinys, kuriam įamžinti reikia oficialaus leidimo.
Vis dėlto Šviesos miestu Paryžius vadinamas ne dėl pirmojo elektros apšvietimo mieste, o dėl čia gyvenusios inteligentijos.
Daugiausia turistų Paryžiuje sutiksite pačiais šilčiausiais metų mėnesiais – liepą ir rugpjūtį. Todėl rekomenduojame apsilankyti čia rudenį. Pirma, ramiai galėsite patekti į norimas turistines vietas, nereikės stumdytis eilėse prie kasų, parkuose ir kavinėse lengvai rasite laisvų suoliukų ir staliukų. Antra, Paryžius rugsėjį džiugina puikiais orais, įdomiais renginiais ir geltona medžių spalva.
Be to, būtent pavasarį ir rudenį Paryžiuje siūlomos įvairios nuolaidos prekybos centruose, viešbučiuose, pramogų centruose ir net kavinėse. O įėjimas į daugelį sostinės muziejų tokiu metu – nemokamas.
Nesistebėkite, jeigu Paryžiuje uždavę klausimą angliškai sulauksite prancūziško atsakymo. Prancūzai garsėja savo perdėta meile gimtajai kalbai. Antra vertus, dėl istorinių aplinkybių jie iš tiesų nemėgsta anglų kalbos, taigi būkite atlaidūs ir kantrūs. Šios padėties niekaip nekeičia ir faktas, kad kasmet Paryžių aplanko per 25 mln. turistų, bandančių susikalbėti angliškai.
Juokaujama, kad Paryžiuje gyvena daugiau šunų nei vaikų. Ir iš tiesų lankydamiesi Prancūzijos sostinėje pastebėsite, kad kiekviename restorane ar kavinėje yra žmonių, vakarieniaujančių kartu su savo šunimis.
Būtent Paryžiuje buvo sušoktas ir pirmasis striptizo šokis pasaulyje. Iki šių dienų veikiantis kabaretas „Mulen Ružas“ mena 1893-iuosius, kai mergina, vardu Mona, per grožio konkursą nusimetė visus drabužius. Konkurso organizatoriai buvo šokiruoti ir skyrė jai 100 frankų baudą. Tačiau Monos šokis itin patiko žiūrovams, todėl „Mulen Ružo“ kabarete ėmė atsirasti vis daugiau tokių pasirodymų. Jis iki šiol išliko viena garsiausių naktinio Paryžiaus vietų. Čia vyksta daugybė koncertų ir kostiumuotų pasirodymų.
Pats seniausias Paryžiaus tiltas per Seną vadinamas Naujuoju tiltu. Pati lankomiausia Paryžiaus vieta, pasirodo, yra ne Eifelio bokštas (apie 5,5 mln. lankytojų kasmet) ir ne Luvras (apie 5 mln. lankytojų), o disneilendas, kurį per metus aplanko per 13 mln. turistų.
Pasiklysti Paryžiuje gana sunku, nes viešojo transporto sistema išvystyta itin gerai. Paryžiaus metro schema viena tankiausių visame pasaulyje, čia iš bet kurio miesto taško iki metro stotelės – ne daugiau kaip pusė kilometro.
Tik vykdami į Prancūzijos sostinę saugokitės Paryžiaus sindromo. Taip vadinamas psichinis negalavimas, dažniausiai pasireiškiantis japonų turistams. Šis sindromas gali iššaukti depresiją, galvos svaigimą ar haliucinacijas. O kyla jis dėl to, kad „idealus“ Paryžius, vaizduojamas filmuose ir žurnaluose, nesutampa su realiu miesto vaizdu.
Informaciją parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.
