Šiandien Komisija pradėjo viešas konsultacijas ir kviečia išsakyti nuomonę, kokių kovos su moterų genitalijų žalojimu priemonių reikėtų imtis ES lygmeniu. Konsultacijos vyks iki 2013 m. gegužės 30 d. Be to, Komisija paskelbė skirsianti 3,7 mln. EUR veiklai, kuria valstybėse narėse būtų didinamas informuotumas apie smurtą prieš moteris, ir 11,4 mln. EUR – NVO bei kitoms su smurto aukomis dirbančioms organizacijoms.
„Šiandien Europos Komisija drauge su keliomis puikų pavyzdį rodančiomis moterimis ragina visiškai uždrausti moterų genitalijų žalojimo praktiką. Ši itin žalinga praktika pažeidžia moterų ir mergaičių ir apskritai žmogaus teises. Su moterų genitalijų žalojimu ES kovos ne tik šiandien, minint Tarptautinę moters dieną, bet kiekvieną metų dieną, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Raginu visus išsakyti savo nuomonę, kokiais būdais geriausia kovoti su moterų genitalijų žalojimu.“
„Moterų genitalijų žalojimas – rimtas žmogaus teisių pažeidimas. Pavojus tapti tokios praktikos auka turėtų būti pakankama priežastis gauti prieglobstį ar humanitarinę pagalbą. Su prieglobsčiu susijusiuose teisės aktuose itin daug dėmesio skiriame moterims ir mergaitėms, prašančioms prieglobsčio dėl fizinio sužalojimo grėsmės. Europa turėtų užtikrinti tinkamą moterų, kurioms gresia genitalijų sužalojimas, arba tėvų, kurie nori apsaugoti savo dukteris nuo tokių sužalojimų ir dėl to yra persekiojami, apsaugą“, – kalbėjo už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Cecilia Malmström.
Nauja ataskaita „Moterų genitalijų žalojimas“
Šiandieninė aukšto lygio apskritojo stalo diskusija apie moterų genitalijų žalojimą sutampa su Europos lyčių lygybės instituto ataskaitos apie moterų genitalijų žalojimą ES, parengtos Komisijos narės V. Reding prašymu, paskelbimu. Ataskaitoje daroma išvada, kad moterų genitalijų žalojimas – globalus, tarptautinis reiškinys. Nors aiškių įrodymų, kad ES praktikuojamas toks moterų žalojimas, nėra, tūkstančiai ES gyvenančių moterų ir mergaičių yra patyrusios tokių žalojimų prieš persikeldamos į ES arba keliaudamos už ES ribų.
Ataskaitos duomenimis šios praktikos aukų (ar potencialių aukų) yra bent 13 ES šalių: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Drauge pabrėžiama reikmė kaupti tikslius duomenis, kuriais remiantis būtų galima imtis spręsti šią problemą.
Kad ši praktika būtų visiškai uždrausta, reikės imtis įvairiausių veiksmų, itin daug dėmesio skiriant duomenų rinkimui, prevencijai, rizikos grupei priklausančių mergaičių apsaugai, nusikaltėlių persekiojimui ir paramai šios praktikos aukoms. Moterų genitalijų žalojimo aukų apsauga užtikrinama pagal 2012 m. spalio 4 d. priimtą ES nusikaltimų aukų teisių direktyvą, kurioje aiškiai nurodoma, kad moterų genitalijų žalojimas laikomas smurtu lyties pagrindu (IP/12/1066).
Visos ES valstybės narės ir Kroatija turi galiojančias baudžiamosios teisės nuostatas, susijusias su moterų genitalijų žalojimu užsiimančių nusikaltėlių persekiojimu, tačiau praktiškai toks persekiojimas vykdomas itin retai. Taip yra dėl to, kad sunku nustatyti konkrečius atvejus, sukaupti pakankamai įrodymų, vengiama pranešti apie tokius nusikaltimus ir – svarbiausia – trūksta žinių apie moterų genitalijų žalojimą.
Todėl Europos lyčių lygybės institutas taip pat paskelbė ataskaitą, kurioje pateikiama devynių valstybių narių gerosios patirties kovojant su moterų genitalijų žalojimu pavyzdžių. Tarp jų – ne vienas sėkmingai taikomų politinių priemonių ir projektų pavyzdys:
olandai vykdo projektą, kuriuo siekiama užkirsti kelią moterų genitalijų žalojimui ir kuriame dalyvauja sveikatos priežiūros specialistai, policijos, mokyklų, vaikų apsaugos tarnybų ir migrantų organizacijų atstovai; prancūzų organizacija, siekianti patraukti baudžiamojon atsakomybėn šią veiklą vykdančius nusikaltėlius ir dalyvaujanti teismuose kaip pilietinė šalis; Jungtinėje Karalystėje veikia specializuota sveikatos tarnyba, kuriai priklausančios 15 klinikų rūpinasi genitalijų žalojimą patyrusiomis moterimis.
Pagrindiniai faktai
Moterų genitalijų žalojimas apima bet kokias dalinio ar visiško moters išorinių lyties organų pašalinimo procedūras ar kitokį moterų genitalijų žalojimą nemedicininiais tikslais, kaip nustatyta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO).
Mergaičių – pradedant kūdikiais ir baigiant penkiolikmetėmis – genitalijos žalojamos dėl kultūrinių, religinių ir (arba) socialinių priežasčių. Genitalijų žalojimas – smurto prieš vaikus ir moteris bei mergaites forma. Jis turi tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių fizinių ir psichologinių pasekmių.
ES gyvenančios aukos ir rizikos grupei priklausančios moterys bei mergaitės genitalijų žalojimą paprastai patiria lankydamosi savo kilmės šalyje, o ne ES teritorijoje.
Komisija 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją, kurioje nustatyta įvairių lyčių lygybės prioritetų, tarp kurių ir siekis užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu. Strategijoje yra ir konkreti nuoroda į moterų genitalijų žalojimo problemą. 2013 m. vasario 6 d., minint Tarptautinę kovos su moterų genitalijų žalojimu dieną, Europos Komisija dar kartą patvirtino savo siekį visiškai uždrausti šią žalingą praktiką (MEMO/13/67).
