Iki šiol nėra aiškaus atsakymo, kodėl vieni žmonės yra labiau linkę į seksualinius nuotykius nei kiti. Tačiau tai, kokią strategiją žmogus pasirenka, – gyvenimą su vienu partneriu ar susitikinėjimus su daugeliu – daug pasako ne tik apie tą konkretų žmogų, bet ir apie visuomenę.
Kraštutinumų tiek vienoje, tiek kitoje pusėje nėra daug: vos vienas kitas žmogus nugyvena visą gyvenimą su vienu partneriu, ir nedaug tokių kaip krepšininkas Wiltas Chamberlainas, kuris giriasi permiegojęs su 20 000 moterų. Dauguma vis dėlto per gyvenimą turi kelis partnerius.
Tomas W. Smithas, JAV Nacionalinio nuomonių tyrimo centro prie Čikagos universiteto mokslininkas, vadovavo stambiam tyrimui, analizavusiam seksualinius požiūrius ir elgseną. Jo nuomone, mūsų elgsenai didžiulę įtaką daro dvi pusės: biologinė ir socialinė.
Vyrai ir moterys pradeda ir baigia santykius dėl įvairiausių priežasčių. Iš biologinės perspektyvos tiek vyrai, tiek moterys trokšta perduoti savo genus, tačiau sekso požiūriu strategijos skiriasi. Moteris gali pagimdyti tik ribotą skaičių vaikų, taigi, pasak Smitho, „net jeigu ji turės 100 partnerių, tai nelabai smarkiai pakeis jos galimybes susilaukti daugiau palikuonių“. Paprastai apvaisinta gali būti tik viena kiaušialąstė, nėštumas trunka 9 mėnesius, per kuriuos seksas neduoda vaisių. O štai vyrai visą tą laiką gali ejakuliuoti milijonus spermos ląstelių, iš kurių kiekviena gali apvaisinti kitą moterį.
Be to, moterims tenka kur kas daugiau investuoti į savo vaikus nei vyrams. „Praktiškai kiekvienoje visuomenėje esminės vaiko auginimo pareigos tenka motinai – pradedant kūdikio žindymu. Kol gyvūnų pienas nepakeitė žmogaus pieno, tai buvo visiškai natūrali tvarka“, – aiškina Smithas. Todėl labai dažnai visuomenė sukuria stiprią palaikymo sistemą moteriai ir jos mažyliams – pradedant ištikimu vyru ir baigiant artimųjų parama. „Neretose bendruomenėse esama ir vieno, ir kito“, – sako Smithas. Štai kodėl daugumos visuomenių įstatymų ir papročių bazėje užfiksuotas skatinimas išlaikyti porų ištikimybę, gimdyti daugiau vaikų ir pažaboti seksualinį geismą. „Štai iš kur tos formalios ir neformalios taisyklės, skirtos suvaldyti natūralią seksualinės traukos jėgą, nes žmonija jau seniai suprato, kad šią sritį reikia kontroliuoti, antraip ji sukels pačių įvairiausių problemų“, – sako mokslininkas. „Nėra tokios „laisvos meilės bendruomenės“. Ir nerasite primityvios genties, kurioje nebūtų taisyklių. Galbūt kai kurių taisyklės laisvesnės, tačiau dauguma vis dėlto turi susikūrę labai griežtas taisykles, nes tik taip galima išsaugoti pačią bendruomenę.“
Dėl tos pačios priežasties suaugusiesiems skirta erotinė produkcija nuo senų senovės vertinama kaip blogis. O štai santuokos forma išplito visame pasaulyje. Ir net poligamiškoje santuokoje (hareme) išlaikoma aiški vieno tėvo linija.
Pasak Smitho, atlikta didžioji apklausa rodo, kad iš apklausiamų JAV gyventojų nurodytu momentu 3–4 proc. susituokusių žmonių turėjo dar vieną seksualinį partnerį. O iš viso apie 15–18 proc. kada nors susituokusių žmonių buvo neištikimi savo antrajai pusei. „Ši statistinė informacija patvirtina mintį, kad neištikimybė nėra epidemiškai išplitusi“, – sako Smithas, – nepaisant to, kiek daug apie neištikimybes rodoma ir pasakojama popkultūroje. Tačiau dėl vieno dalyko geltonoji spauda neklysta: vyrai iš tiesų dukart dažniau būna neištikimi nei moterys. Šis faktas tinka prie biologinio argumento, kad vyrai trokšta kuo plačiau išbarstyti savo sėklą, o moterys labiau ieško potencialių tėvų ir aprūpintojų.
Per pastaruosius dešimtmečius santuokos reikšmė sumenko, o ikivedybinis seksualinis aktyvumas labai išpopuliarėjo. Sociologai šį reiškinį mėgina aiškinti daugeliu priežasčių – pradedant „seksualine revoliucija“ septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje ir baigiant moderniosiomis technologijomis, internetu, atveriančiomis platesnius vandenis, kuriuose yra didesnis pasirinkimas ir daugiau pagundų.
Apskritai šiuolaikiniai žmonės turi daugiau partnerių nei anksčiau. Kaip rodo 1989 m. analogiškų apklausų duomenys JAV, tuomet vidutiniškai per gyvenimą žmogus turėdavo apie 7 partnerius, o 2002-aisiais jau 9.
