Apie tai, kaip apsaugoti skrandį šventiniu laikotarpiu, pasakoja budinčios Kauno BENU vaistinės vedėja Inga Norkienė.
Įpraskite valgyti mažomis porcijomis
Šventiniu laikotarpiu žmonės neretai jaučiasi išsibalansavę, pametę savo ritmą. Lygiai taip pat jaučiasi ir mūsų organizmas, šiuo atveju – skrandis.
Žmogaus organizmas evoliucionavo taip, kad skrandis ištuštėja per 3–4 valandas. Tokiu laiko dažniu rekomenduojama valgyti ar užkandžiauti. Skrandyje vidutiniškai telpa 500–700 g maisto.
Pagrindinės mitybos taisyklės, kurių derėtų laikytis, norint palaikyti sveiką organizmą – dažnai valgyti nedideliais kiekiais ir jausti saiką. Tiesa, neretai atsipalaidavę per didžiąsias metų šventes pamirštame saiką ir sumaišome pernelyg skirtingus maisto patiekalus ir suvalgome kur kas didesnį jų kiekį. Ir šis užburtas ratas tęsiasi tarpušvenčiu, rašoma pranešime spaudai.
I. Norkienės teigimu, vienu metu suvalgius daug įvairaus maisto, atsiranda pilnumo jausmas, kurį sukelia išsipūtęs, kitus organus spaudžiantis skrandis. Tuo pačiu kyla ir psichologinis nepasitenkinimas savimi.
„Nereikėtų guosti savęs šventėmis ir būtent dėl to leisti sau daug ir skaniai pavalgyti. Valgykite tada, kai jaučiate, kad tam atėjo laikas. Dar geriau – išsiugdykite įprotį valgyti daugiau kartų, tačiau mažesniais kiekiais. Taip apsisaugosite nuo virškinimo sutrikimų“, – komentuoja specialistė.
I. Norkienė sako, kad šventiniu periodu maistu užpildytas skrandis turi savybę temptis. Tai reiškia, kad kuo daugiau maisto į jį dedame, tuo daugiau į jį telpa ir tuo alkanesni jaučiamės.
„Pastebėkite save, ar ryte nesijaučiate išalkę, nors vakare prieš miegą daug prisivalgėte. Skrandis siunčia signalus į smegenis, pranešdamas apie alkį. Toks skrandis jau yra išsitampęs ir praradęs savo pradinę formą“, – pavyzdžiu savo mintį iliustruoja vaistininkė ir pataria esant galimybei palaukti minėtą 3–4 valandų laikotarpį ir tik tuomet valgyti, tačiau jokiu būdu nebadauti.
Svarbu prisiminti, kad kuo dažniau persivalgome, tuo didesnę antsvorio ir nutukimo riziką turime.
Skanu, bet nepalanku
Lietuviai turi įprotį visoms šventėms ruoštis iš anksto. Tokiu atveju, anot I. Norkienės, būtina atkreipti dėmesį į tai, kas yra patiekalų sudėtyje, žinoti jų tinkamumo vartoti trukmę, užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas ir vartoti saikingai.
„Mūsų šalyje taip mėgstama balta mišrainė, maišoma su majonezu, yra iššūkis skrandžiui. Apskritai, patiekalų, ruošiamų su majonezu, vartojimo laikas yra trumpas – keletas valandų. Jie sunkiau virškinami palyginus su valgiu, ruošiamu su augaliniu aliejumi. Žinoma, nekalbame apie aliejuje keptus patiekalus. Majonezu gardinti maisto patiekalai turėtų būti laikomi šaldytuve, o pastovėję pusdienį ant šventinio stalo – nebevartojami“, – apie tai, kaip apsaugoti virškinimą, pasakoja budinčios vaistinės vedėja.
Turintiems virškinimo problemų, vaistininkė pataria vengti patiekalų, kuriuose gausu skirtingų komponentų ir aliejuje keptų pagardų. Tai – ne patys palankiausi patiekalai virškinimui.
Viena ar dvi dienos, jeigu nebuvo labai didelio persivalgymo – tiek, pasak specialistės, turėtų užtekti, kad virškinimas grįžtu į normalias vėžes. Jeigu nusiskundimai tęsiasi ilgiau, patariama kreiptis pagalbos į vaistininką. Jeigu jo kompetencijos ribos pasiektos – į savo šeimos gydytoją.
Gali padėti minimalios pastangos
Organizme vykstantys procesai priklauso vienas nuo kito, todėl jeigu mažiau valgome, tuo mažiau išalkstame ir atvirkščiai.
Jausdami didėjantį alkį, gurkšnokite vandenį arba gerkite virškinimo gerinimui skirtas arbatas. Pavyzdžiui, kmynų, pankolių ar čiobrelių. Anot specialistės, tai yra įvairiapusiškai naudingi augalai.
Kitas būdas, padedantis atstatyti virškinimą, yra fizinis aktyvumas. Nejudrumas po valgio trikdo žarnyno veiklą ir yra jam nepriimtinas.
„Jeigu po maisto atsisėdate prie televizoriaus ar atsigulate į lovą, lėtėja žarnyno peristaltika, prasideda rūgimo procesas, dėl ko atsiranda pilvo pūtimo jausmas, neišvengiamai kaupiasi dujos. Minimalus judėjimas po maisto gali padėti pasijausti geriau. Pavyzdžiui, paprasčiausi namų ruošos darbai ar pasivaikščiojimas – tai, kuo turėtume užsiimti kasdien“, – komentuoja I. Norkienė.
Anot vaistininkės, maisto kultūra šalyje keičiasi ir lietuviai pamažu mokosi gaminti tiek maisto, kiek reikia, taip sumažindami maisto švaistymą.
„Kiekvienais metais užsirašykite, ką gaminote, kas šeimos nariams patiko ir kurie patiekalai liko nepaliesti. Kitais metais žinosite, ką gaminti, o ko geriau atsisakyti. Taip ir šią savaitę, jei planuojate jungtinę Naujųjų šventę su artimaisiais, su jais taip pat aptarkite, kas ir ką gamins. Taip išvengsite patiekalų pertekliaus ir persivalgymo“, – patarimu dalijasi specialistė I. Norkienė.
