Pradėsiu nuo to, kad mano vaikui jau suėjo ketveri. Į eilę darželiui gauti užsiregistravau vos suėjus keturiems mėnesiams.
Visi aplinkiniai juokėsi, klausė, kodėl ketinu leisti vos ne naujagimį į darželį. Taigi, paaiškinau, kad geriau jau būti eilėje ir atšaukti gautą vietą, negu iš viso nepatekti.
Deja, gyvenimas iš mūsų tyčiojasi. Kai vaikui suėjo dveji metai, darželio negavome, todėl turėjau prasitęsti motinystės atostogas. Treti metai buvo neapmokami, tiesiog likau namuose prižiūrėti vaiką, nes neturėjome darželyje vietos.
Paklausite, kodėl nesamdėme auklės?
O jūs man pasakykit, kur rasti tikrai patikimą auklę ir iš kur mokėti tokius pinigus, kokių nori geros specialistės? Aš dirbu mažai apmokamą darbą, nesu itin aukšto lygio specialistė, todėl pasiskaičiavus, kiek man kainuotų privatus darželis arba auklė, pakraupau – man tiesiog finansiškai neapsimokėjo.
Vis dėlto sukandusi dantis laukiau, kada gi atsilaisvins vieta į bent vieną iš penkių darželių, tačiau net ir dabar, kai mano vaikui suėjo ketveri metai, darželio jis negavo.
Mano draugė džiūgauja – viena užrašė vaiką kovo mėnesį, vos spėjo, ir štai – jau nuo rugsėjo mėnesio jos dvimetis žygiuos į valstybinį darželį netoli namų.
Tai paaiškinkit, kokiais kriterijais čia remiamasi? Nuo ko priklauso, kieno vaikas gaus darželį? Aš esu įsiutusi, nes ši tvarka man visiškai neaiški, nesuvokiu, kodėl negauname darželio.
Autorius: skaitytoja Jurgita
