Liga, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, vadinama hipertiroze. Ši situacija labai pavojinga, kadangi tuomet širdis plaka per greitai, greitėja medžiagų apykaita, krenta svoris ir sutrinka kitų organų veikla.
Kita būklė, kuri atsiranda kaip autoimuninės atakos pasekmė, yra hipotirozė, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų ir sulėtėja visi procesai organizme, prasčiau pasisavinamos maistinės medžiagos, sulėtėja medžiagų apykaita, gali augti svoris, žmogui trūksta energijos, dažnai jaučiasi pavargęs ir blogos nuotaikos.
Negydant būklė progresuoja ir prastėja žmogaus savijauta, su laiku gali atsirasti ir kitos autoimuninės ligos, mikroelementų deficitai ir iš to kylančios pasekmės.
5 metus ieškojo negalavimų priežasties
Viktorija pasakoja, jog kai pradėjo rimčiau galvoti, kad dukrai gali būti kažkas negerai su sveikata, jai buvo 5 metai. Vaikas atrodė sveikas, tačiau pavargdavo daug greičiau, negu jos vyresnė sesuo jos amžiuje. Taip pat ypatingai lėtai augo plaukai ir nagai ir buvo gana išranki maistui, vis norėjo kažko saldaus ar miltinio.
„5 metus paskyriau priežasties, dėl ko galėjo atsirasti liga ,paieškoms, kol galiausiai pavyko užčiuopti galimas priežastis genetiniame lygmenyje.
Mūsų pediatrė nematė nieko ypatingo dukros būklėje ir nepasiūlė kažkokių specifinių tyrimų, apart bendro kraujo tyrimo, tačiau vadovaudamasi motiniška nuojauta nusprendžiau rasti, kas ištirs mano vaiką ir paaiškins man tuos simptomus.
Kadaise lankiausi pas gydytoją, kuri mane išgelbėjo savo laiku nuo rimtos ligos sukeliamų pasekmių, todėl prisiminiau apie ją ir sužinojau, kad ji jau dirba ne tik šeimos gydytoja, o endobiogenikos srityje, kur atliekami labai išsamūs viso organizmo tyrimai.
Užteko man jai paskambinti ir papasakoti simptomus, vien iš pokalbio ji įtarė skydliaukės sutrikimą. Padarę išsamius tyrimus, pamatė kad skydliaukė veikia lėčiau negu turėtų, bandėme gydytis endobiogenikos pagalba, pradžioje viskas ėjosi sklandžiai tačiau po keleto mėnesių įvyko staigus tyrimų pablogėjimas ir gydytoja paskambino ir pasakė, kad skubiai vyktume į Kauno klinikų vaikų endokrinologijos skyrių“, – prisimena mergaitės mama.
Kaune Viktorijos dukrai buvo atlikti išsamūs tyrimai, tačiau iš visų tyrimų, atsakymą moteris gavo tik apie dukros skydliaukės veiklą, kad ji yra sulėtėjusi ir ji turi autoimuninį tiroiditą. Tuomet buvo paskirtas vaistas tiroksinas.
Tai yra sintetinis hormonas, kuris pakeičia skydliaukės nepagaminamo hormono trūkumą. Deja, dėl kitų tyrimų reikšmių paaiškinimo ji negavo ir apie galimas ligos atsiradimo priežastis atsakymų taip pat nesulaukė.
Į Viktorijos klausimus apie mitybos ar kitų veiksnių įtaką buvo atsakyta: „Keisti nieko nereikia gyvenime, tik gerti vaistus visam gyvenimui“. „Aišku, man buvo didelis šokas, tuo metu ir kilo daugybė klausimų.“
Pakeitus mitybą, dukros sveikata pagerėjo
Viktorijai netiko paviršutiniški gydytojų tyrimų atsakymai, kurie liečia jos vaiko sveikatą ir ateitį, todėl grįžusi namo, moteris visą savo laisvą laiką paskyrė medicininių straipsnių studijoms, grupėse skaitė žmonių patirtis, ieškojo mamų, kurių vaikai turi šią diagnozę, kad išsiaiškintų, kokia gali būti šios ligos priežastis ir kas laukia ateityje.
„Pirmiausia, ką man pavyko išsiaiškinti, tai, kad dukra netoleruoja glitimo ir vien išėmus jį iš mitybos raciono rezultatai pagerėjo gana greitai ir tyrimuose ir savijautoje. Jau maždaug pusę metų dukrai periodiškai būdavo bloga ir nebuvo aiški to priežastis.
Ją pykindavo, atsiguldavo pagulėti, jausdavosi prastai. Tik kai pradėjau atidžiau sekti jos meniu, kažkuriuo metu supratau, kad bloga jai būna tą dieną, kai ji suvalgo glitimo turinčių produktų. Apie tai, kad autoimuninį tiroiditą (Hašimoto) turintys žmonės labai dažnai turi neceliakinį jautrumą glitimui jau buvau skaičiusi ne viename šaltinyje.
Taigi, pilnai atsisakius glitimo turinčių produktų ir sumažinus iki minimumo saldžių produktų vartojimą, antikūniai prieš skydliaukę sumažėjo net 8 kart per 3 mėnesius“, – tikina Viktorija.
Mityba turi labai daug įtakos mūsų sveikatai
Mergaitės mama pasakoja, jog per 5 metus paieškų ir savarankiško mokymosi, mokslinių straipsnių, knygų, seminarų ir daugybės informacijos susijusios su autoimuniniu tiroiditu, užsienio kalba studijavimo, ji gavo labai daug įrankių pagerinti sveikatai.
„Lietuvoje pabaigiau endobiogenikos kursą „Medicina ne medikams“ ir šiuo metu studijuoju Holistinio ugdymo institute, holistinės asmens sveikatos programą, kur mokausi ir anatomijos ir fiziologijos ir kitų dalykų susijusiu su žmogaus sveikata, kas man be galo įdomu.
Kadangi vėliau ir man pačiai buvo nustatytas autoimuninis tiroiditas, aš jau žinojau, ką daryti, kad sustabdyčiau ligos progresavimą, kad neprireiktų imtis sintetinių hormonų. Tai tam tikri mitybos ir gyvensenos pokyčiai, kurie lemia geresnę sveikatą.
Tam tikrų maisto produktų, kurie gali būti ligos dirgikliais pašalinimas ir naudingų maisto produktų įvedimas. Aš manau, kad labai svarbu žmogui suprasti, kiek daug jis pats atsakingas už savo sveikatą ir kiek daug gali padaryti dėl lėtinių ligų prevencijos, gaila, kad per mažai skiriama dėmesio ligų prevencijai, o tradicinė medicina tik šalina pasekmes arba slopina simptomus, kas galiausiai nepriveda prie visiško pasveikimo, nes nepašalinamos susirgimo priežastys ir jos net neieškomos.
Įprastai, netgi autoimuninis tiroiditas labai dažnai diagnozuojamas tik tuomet, kai jau yra labai pažengęs ir hormonai sutrikę, arba net jei nustatoma autoimuninė ataka, žmogus paliekamas stebėjimui, kol galiausiai hormonų balansas sutriks ir bus galima išrašyti vaistų.
Tradicinėje medicinoje nėra prevencijos autoimuninėms ligoms ir neskiriamas pakankamas dėmesys pilnai diagnostikai bei gyvensenos ir mitybos įtakai šių ligų atsiradimui, dažniausiai viskas nurašoma paveldimumui, kuris, kiek teko skaityti literatūroje, genetikų pasisakymų, iš tiesų lemia vos apie 15 proc.
Kadangi į mane pradėjo kreiptis vis daugiau žmonių su klausimais, kaip galima sau padėti sergant autoimuniniu tiroiditu ir turint skydliaukės sutrikimus, pradėjau dalintis savo puslapyje „Skydliaukės harmonija“ naudingais patarimais žmonėms, kad jie galėtų patys prisidėti prie savo sveikesnės ateities, kadangi gydytojai pagal reglamentą.
Deja, turi per mažai laiko, kad galėtų pasigilinti į kiekvieno žmogaus problemas ir dažnai neigia, kad mityba išviso gali įtakoti antikūnių skaičių, nors daugybė žmonių visame pasaulyje būtent mitybos ir gyvensenos korekcijomis lėtina arba net pristabdo autoimuninių ligų progresavimą“, – teigia moteris.
Šiuo metu Viktorijos dukra jaučiasi pakankamai gerai, kartais jaučia nuovargį, po didesnio krūvio mokykloje, tačiau gana retai. Jos plaukai paaugo ir blogumo jausmo senai nebėra.
„Aišku, tam dedu pastangas dėl jos mitybos ir visų reikiamų mikroelementų užtikrinimo. Šiai dienai esame atsisakę pieno produktų ir glitimo, taip pat nevartojame balto rafinuoto cukraus, produktų su konservantais ir kitokio perdirbto maisto, transriebalų, aišku, pasitaiko suvalgyti ir saldainių mokykloje, nuo išorinės aplinkos aš negaliu apsaugoti, bet edukuoju namuose ir tikiuosi, kad užaugusi ji žinos, kokį maistą rinktis, kad jaustis gerai“, – tikisi Viktorija.
