Atnaujintais Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nustatyti 17 708 nauji piktybinių navikų atvejai. Sergamumo vėžiu rodikliai nežymiai didėja, o mirtingumo rodikliai ėmė mažėti. Su vėžio diagnoze Lietuvoje gyvena 110 tūkst. žmonių, 30 tūkst. iš jų – dešimt metų ir ilgiau.
2015 m. Lietuvoje buvo užregistruotos 8347 mirtys nuo vėžio. Dažniausia vyrų mirties priežastis buvo plaučių vėžys ir tai sudarė ketvirtadalį visų vyrų mirčių nuo vėžio. Dažniausia moterų mirties priežastimi išlieka krūties vėžys – 570 mirčių (15 proc. visų moterų mirčių).
Vyrai onkologinėmis ligomis serga dažniau nei moterys. Dažniausia vyrų vėžio lokalizacija – prostatos vėžys. Šis vėžys sudaro 32 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų vyrams. 2015 m. diagnozuoti 2967 šios ligos atvejai.
Krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga. 2015 m. diagnozuoti 1638 nauji šio vėžio atvejai ir tai sudarė penktadalį visų moterų onkologinių susirgimų.
Kiti dažniausi vyrų onkologiniai susirgimai buvo plaučių vėžys (1991 atvejis) ir skrandžio vėžys (491 atvejis), moterų – gimdos kūno (615 atvejų) ir gaubtinės žarnos vėžys (454 atvejai). Taip pat abiem lytims dažnai buvo nustatomi odos navikai (vyrams – 823 atvejai, moterims – 1414 atvejų).
Moterims pusė visų vėžio atvejų nustatoma ankstyvųjų – pirmos ir antros – stadijų. Vyrams navikai dažniau nustatomi jau pažengusių stadijų, ankstyvųjų stadijų dalis gerokai mažesnė – tik 35 proc.
Nerūkykite ir venkite svaigalų
Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų vyresnysis abdominalinės chirurgijos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Poškus išskiria paprastas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kaip sumažinti riziką susirgti vėžiu.
Gydytojas pabrėžia, kad bet koks tabako naudojimas didina įvairių vėžio formų – plaučių, burnos, gerklės, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio ir inkstų – pavojų. Todėl nepradėti ar nustoti rūkyti yra vienas svarbiausių veiksmų vėžio prevencijai.
„Nors pakankamai duomenų apie vėžio ryšį su kaitinamuoju tabaku dar nėra, jis labai didina kitų mirtinų plaučių ligų pavojų. Apskritai, net jei nerūkote patys, tačiau su tabako dūmais susiduriate aplinkoje, jums taip pat didėja plaučių vėžio rizika“, – priduria T.Poškus.
Dideliais kiekiais ir reguliariai vartojamas alkoholis siejamas su didesne krūties, storosios žarnos, plaučių, inkstų ir kepenų vėžio rizika.
Viduržemio jūros dieta
Anot profesoriaus, sumažinti vėžio pavojų galima ir tinkamai maitinantis. Pagrindinį maisto racioną turi sudaryti augalinės kilmės maisto produktai – švieži vaisiai ir daržovės, viso grūdo ir ankštinių produktų turintys patiekalai.
Sveikesnis yra liesas maistas, o didelio kaloringumo produktų, įskaitant rafinuotą cukrų ir gyvulinius riebalus, reikėtų vengti.
Venkime perdirbtų mėsos gaminių – Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad didelio šių produktų kiekio vartojimas yra susijęs su didesne vėžio rizika.
„Viduržemio jūros dietos principais besimaitinančios moterys rečiau suserga krūties vėžiu. Šios dietos pagrindą sudaro aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, riešutai, augaliniai maisto produktai, vaisiai ir daržovės, grūdai, ankštiniai produktai. Šioje dietoje gyvulinės kilmės riebalus, pvz., sviestą, pakeičia augalinės kilmės riebalai – alyvuogių aliejus, o raudonąją mėsą – žuvies produktai“, – pasakoja gydytojas.
Fizinis aktyvumas: kiek jo reikia?
T.Poškus sako, kad nenutukusiems ir neturintiems antsvorio žmonėms mažėja pavojus susirgti daugeliu vėžio rūšių – krūties, prostatos, plaučių, storosios žarnos ir inkstų. Fizinis aktyvumas siejamas su mažesne krūties ir storosios žarnos vėžio rizika.
„Suaugusiems per savaitę reikėtų skirti apie 150 minučių vidutinio aktyvumo arba 75 minutes intensyviam aerobiniam fiziniam krūviui – tam tinka greitas ėjimas, bėgimas, plaukiojimas. Reikėtų mankštintis bent 30 minučių per dieną“, – pataria profesorius.
Soliariumai – ne išeitis
Nors saulė Lietuvoje ne tokia kaitri, negalima pamiršti galimos jos žalos – dažniausiai tai odos vėžys. Tačiau T.Poškus primena, kad soliariumai – ne išeitis.
„Soliariumas kenkia ne mažiau (jei ne daugiau) nei natūralūs saulės spinduliai. Nors tai aktualiau vasarą ar per atostogas, būkite pavėsyje vidurdienį, kai saulės spinduliai stipriausi. Nuo saulės spindulių denkite atviras odos vietas, dėvėkite skrybėlę ar skarelę ir tinkamus akinius nuo saulės. Pliaže būtinai naudokite kremą nuo saulės ir nepamirškite iš naujo juo pasitepti praėjus instrukcijoje nurodytam laikui ar išsimaudžius“, – pasakoja gydytojas.
Skiepai –ne tik nuo infekcijų
T.Poškus primena, kad vakcinacija taip pat yra reikalinga priemonė apsisaugoti nuo kai kurių virusinių infekcijų ir jų sukeliamų onkologinių ligų.
„Hepatito B vakcina apsaugo nuo lėtinio hepatito B ir jo pasekmių – kepenų cirozės ir kepenų vėžio. Didesnė rizika užsikrėsti hepatitu B kyla medicinos darbuotojams bei lytiškai aktyviems asmenims, ypač nesaugių lytinių santykių metu. Rekomenduoju pasiskiepyti ir nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – ši vakcina apsaugo nuo gimdos kaklelio ir kitų lytinių organų, taip pat galvos ir kaklo plokščialąstelinio vėžio. Skiepyti ypač rekomenduojama 11–12 metų amžiaus mergaites, tačiau tai padaryti gali ir visi asmenys tarp 9 ir 45 metų amžiaus“, – sako gydytojas.
Rizikingo elgesio pasekmės
Profesorius priduria, kad net ir pasiskiepijus neatsakingas elgesys gali turėti liūdnų padarinių. Jis pataria vengti nesaugių lytinių santykių – kuo mažiau lytinių partnerių, tuo mažesnis pavojus susirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis, tokiomis kaip ŽPV ar žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).
„Šiais virusais infekuoti asmenys dažniau serga gimdos kaklelio, išorinių lytinių organų, išangės, gerklės vėžiu. Taip pat būtinai kreipkitės pagalbos į gydytojus, jeigu turite priklausomybę kvaišalams – jums tikrai galima padėti. Ir jokiu būdu nesidalinkite adatomis – taip perduodamas hepatitas B ir C ar ŽIV, kurie gali lemti įvairius onkologinius susirgimus“, – perspėja T.Poškus.
Tikrinkitės
Gydytojas primena reguliariai tikrintis sveikatą – susirgus kai kuriomis vėžio formomis, simptomų galima ir nejausti, todėl būtina iš anksto užkirsti tam kelią.
„Žmonės, kurie vengia gydytojų, yra kraštutinis pavyzdys, tačiau net ir nevarstant poliklinikos durų kas mėnesį, kai kuriuos patikrinimus galima atlikti patiems. Namie galite apžiūrėti savo odą, atlikti krūtų apčiuopą ar pastebėti ankstyvus kūno veiklos pasikeitimus, kai jie dar yra nedideli, o gydymas būtų nesudėtingas“, – teigia profesorius.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, nustatyti ankstyvos stadijos vėžį arba ikivėžinius pakitimus padeda šios prevencinės diagnostikos programos: storosios žarnos vėžio, skirta žmonėms tarp 50 ir 74 metų; gimdos kaklelio vėžio, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų; krūties vėžio, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų; prostatos vėžio, skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų, o jeigu šia liga sirgo tėvas ar brolis – nuo 45 metų. Visos šios patikros programos yra nemokamos. Norint pasitikrinti pagal šias programas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Pas gydytoją apsilankyti būtina, jei pastebėjote:
Kietus darinius krūtyje ar kitoje kūno vietoje;
Odos pokyčius (spalvos patamsėjimas, paraudimas, niežulys, padidėjęs plaukuotumas, gelsva odos ir akių spalva, pasikeitusi apgamo ar karpos išvaizda);
Baltus plotelius burnoje ar ant liežuvio, negyjančias žaizdeles ar opeles (burnoje, lytiniuose organuose, ant odos);
Tuštinimosi ar šlapinimosi pasikeitimus (naujai atsiradęs viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapinantis, kraujas su išmatomis ar šlapimu, dažnesnis negu įprastai šlapinimasis, neįprastos išskyros);
Virškinimo sutrikimus ar sunkumą ryjant, nepaaiškinamą svorio kritimą;
Karščiavimą, nuovargį, nenuilstantį kosulį ar kitą skausmą.
