„Kai Lina negeria, tai man viskas gerai. Bet kai jai užeina daugiadienės, tai būna tikrai blogai“, – sako 69 metų Romas Masilionis. O kaip aiškėjo kalbantis su kaimo žmonėmis ir pačia neregio broliene Lina, moters gyvenime alkoholio pasitaiko.
Ketvirtadienį „Šiaurės rytų“ aplankytas vyras gyvena Satkūnuose. Į šitą Papilio seniūnijos kaimą korespondentai važiavo sulaukę telefono skambučių. Satkūniškiai prašė atvažiuoti ir pamatyti, koks, anot jų, žmogus rūpinasi neregiu. Skambinusieji teigė, kad aklo vyro brolienė jau kelias dienas esanti neblaivi. O valgio pirkti išėjęs neregys pasiklydęs blaškėsi po kaimo apylinkes.
„O ką daryti? Valgyt tai norisi. Galvojau batoną nusipirkti. Išėjau su lazdele ir ne ton pusėn pasukau. Viena moterytė pagelbėjo, iki krautuvės lydėjo. Kitos dvi namo parvedė. Gerai, kad yra tokių gerų žmonių“, – liūdnai pasakojo aukštas gražus vyras. Buvo akivaizdu, kad jo gyvenimo kelias be gelbėjančių kaimynų būtų dar tamsesnis.
Tačiau alkoholio priklausomybių kamuojamų žmonių draugijoje gyvenantis vyras tikino, kad vykti į globos namus nenorėtų.
„Ten aš iš karto išprotėčiau. Čia tai nors kažką dirbinėti galiu, kiemas yra“, – sako kaimo mūrinuke gyvenantis žmogus. Jis kartoja, kad viskas būtų gerai, jeigu ne tos „juodos dienos“, kai Lina „užgeria“.
Pasak Romo ir satkūniškių, alkoholis moters dienas laisto jau nuo praėjusį savaitgalį vykusio seniūnaičio jubiliejaus.
Pinigus paima be dokumento?
Anot Romo, blogiausia yra tai, kad laiškininkė visą jo pensiją ir neįgaliajam skirtus pinigus atiduodanti Linai. Ši jam duodanti 70 eurų, o kita tikrai solidi suma liekanti moteriai ir dviem jos sūnums. Šie, anot satkūniškių, taip pat turi priklausomybių ir pragyvenimui neužsidirba.
„Tai iš tų aklojo pinigų valgo ir geria ne tik ji pati, nedirbantys vaikai, bet ir bendruomenės renginiams užtenka“, – replikuoja kaimo žmonės. Sykiu jie pripažįsta, kad išsiblaiviusi Lina stengiasi ne tik kaimo bendruomenės susibūrimus, išvykas organizuoti, bet ir kitiems kaimo žmonėms padėti. Prireikus ji vežanti satkūniškius ir pas gydytojus, o štai pati pražūtingo pomėgio įveikti negalinti.
Pasirodo, kad Lina Masilionienė yra kaimo bendruomenės pirmininkė. „Išgeriu. Bet, sakykit, kaip kitaip galėčiau bendruomenei vadovauti? Taigi visi žinom, kad reikia ir pačiam kitus vaišinti, ir vaišių neatsisakyti“, – kalba Lina.
Moteris pasakoja apie šį savaitgalį įvyksiantį kaimo bendruomenės ataskaitinį susirinkimą.
„Bus ir vaidinimas, ir pats Seimo narys atvažiuos“, – pasakoja pirmininkė. Ji tvirtina galinti nebegerti ir šią savaitę esą beveik nebegerianti.
„Savaitgalį Papilyje vykusiame jubiliejaus baliuje tai iš viso negėriau. Tik truputį pirmadienį paragavom su seniūnaičio šeima, kai man indus atvežė. Bet koks tas gėrimas – toks silpnas“, – kalbėjo kaimo bendruomenės pirmininkė Lina.
Moteris tikino, kad pas ją ką tik lankėsi seniūnijos „socialinė darbuotoja Ritutė su tokiu vyru“. Vyro Lina nepažinusi – jai atrodė, kad tai esą galėjęs būti kažkoks „socialinės rūpybos skyriaus darbuotojas“.
Lina sakė sauganti daug rajono laikraščio straipsnių apie jos veiklą ir gerus darbus. Rašo jos labai gerai pažįstama, mylima ir dažnai apsilankanti korespondentė.
Matė ir blogesnių situacijų
Prieš atvykstant „Šiaurės rytų“ korespondentams L. Masilionienės namuose lankėsi Papilio seniūnas Renas Čygas ir socialinio darbo organizatorė R. Valbasienė.
Kaip ir korespondentai, jie bendravo su neįgaliuoju bei jo broliene. Aklas vyras kėlęs problemą dėl pensijos išmokėjimo ne jam pačiam, o brolienei.
Pasak R. Valbasienės, taip būti neturėtų. Seniūnija apie tai Satkūnuose išgirdusi pirmą sykį ir situacija bus aptarta su seniūnu. L. Masilionienė globėjos statuso neturi. Tą dieną, kai lankėsi seniūnijos atstovai, moters būklė buvusi pusėtina. Pasak seniūno, dėl alkoholio poveikio minėtuose namuose jiems yra tekę matyti žymiai blogesnių situacijų.
Kad laiškininkai neturi teisės pensijų ir kitų išmokų atiduoti svetimiems žmonėms be paties gavėjo sutikimo, tvirtino ir Biržų pašto viršininkė Greta Vėsulienė. Sutikimas turintis būti patvirtintas notaro.
Liūdna alkoholio lydima gyvenimo istorija
Romas Masilionis tikino pats nebegeriantis jau metus ir penkias dienas. Vyras rodė užrakintoje spintoje saugomą alaus butelį ir jo pirkimo datą liudijantį kasos kvitą.
„Čia butelį laikau, jeigu reikėtų kam už pagalbą atsilyginti. Pavyzdžiui, už laikrodžio nustatymą ir persukimą keičiantis laikui. Spintą rakinu, nes viskas staiga dingtų, ji išgertų“, – kalbėjo neregys.
Lina tvirtino, kad savaitgaliais, Romo maudynių duše dieną, ji perkanti dvi alaus „pūsles“.
„Negi man gaila, jei žmogui taip norisi“, – sako moteris. Ir Romas, ir Lina anksčiau gyveno Biržuose. Turėjo butus Rotušės gatvės septynaukščiame name.
Romas ir jo a. a. brolis dirbo TSO (tarpkolūkinėje statybos organizacijoje). Taip įsigiję butus daugiabučiame name. Savo šeimos neturėjęs ir su tėvais gyvenęs Romas į Rotušės gatvę atsikraustė iš J. Bielinio gatvės „mėlynojo namo“. Naujame bute neilgai pagyveno motina.
Pasak Romo, krūties vėžiu sirgusi mama bute sušalo ir nuo komplikacijų mirė. Insultą patyręs tėvas iš gyvenimo pasitraukė pats. Tai įvykę per Romo gimtadienį. Iš ryto jis tėvą radęs klūpantį prie spintos. Gal prieš penkerius metus per savo gimtadienį užstalėje miręs ir Romo brolis. Tai jau buvę Satkūnuose, į kuriuos brolio šeima atsikraustė pardavusi butą Biržuose.
Romas su brolio šeima kaime apsigyveno, kai apako. Tai įvyko gal 2005 metais, kai bankrutavus TSO vyras dirbo privačiai.
„Šlifavau šiferio stogą, ruošiau dažymui. Gal akys pridulkėjo, nes naktį užtino ir dienos šviesos daugiau nebemačiau. Tik tamsa ir tamsa“, – kalbėjo neregiu tapęs žmogus.
Tėvų butą sesuo pardavė ir jam už 2 tūkstančius litų nupirko kambarį su virtuve Kęstučio gatvėje. Romas sako malkų pasirinkdavęs ežero saloje, krūmynuose. Netekusį regėjimo jį pasiėmė Satkūnuose gyvenusi brolio šeima.
Prieš kelerius metus mirus broliui Romo gyvenimas priklauso nuo brolienės. Kadaise Žemės ūkio banko ir profesinės technikos mokyklos vyriausiąja buhaltere dirbusi Lina sako su vyru kalbėdavusi, ką darytų vienam iš jų mirus.
„Sakydavome, kad tada Romą vežtume į globos namus. Tačiau žmogaus vis dar gaila, nors kartu gyventi tikrai sunku“, – sako moteris.
Alfreda Gudienė
