neregys

Stasys prieš metus neteko galimybės patirti paprasčiausių gyvenimo džiaugsmų. Garbaus amžiaus vyras negali nei išeiti vienas pasivaikščioti, nei išgerti arbatos, o apie knygas gali išvis pamiršti. Jėgos apleido senjoro akis ir šiandien jis gyvena tamsoje. Tačiau Panevėžio valdininkams Stasio negalia nepasirodė tokia rimta, tad jis pagalbos kreipėsi į laidą „Prieš srovę“. Jau metus ir pasivaikčiojimui, ir maisto pasišildymui Stasiui reikia pagalbininko.

Apibūdinti Aleksą Konovą galima keliais būdvardžiais – vaikinas ne tik užsispyręs, bet ir atsidavęs darbui bei veiklai, kurią mėgsta. Siekti užsibrėžtų tikslų Aleksui netrukdo ir regos negalia.

Iki pilnametystės vilnietis Karolis Verbliugevičius aktyviai sportavo, buvo perspektyvus teniso žaidėjas, tačiau draugui nesuvaldžius automobilio vyras atsibudo ligoninėje, o jo gyvenimą po nelaimės užvaldė tamsa – dėl patirtos galvos traumos Karolis prarado regėjimą. Kad ir kaip sunku buvo susitaikyti su lemtingu gyvenimo pokyčiu, šiandien 45-erių Karolis sako viską palikęs praeityje ir žvelgia tik į ateitį, kurioje nemaža ambicingų planų.

Ar išdrįstumėt pažinti judrų miestą lydimi tik neregio? Kaune rengiamos tokios unikalios ekskursijos, jas veda nematantys gidai. Išskirtinius pasivaikščiojimus išbandę gyventojai sako, kad tai ne tik ekstremali patirtis, keičiasi ir supratimas apie neregius ir jų gyvenimą. Keli patarimai ir kaunietis Evaldas dedasi simuliacinius akinius. Panyra į tamsos pasaulį, o čia ir pirmasis iššūkis: „Iš karto pirmos kliūtys, noriu užsidėti teisingai. – Galit nusiimti akinius. – Ne.

„Aklumas man atėjo palaipsniui, – pasakoja vilnietis neregys Egidijus Nekrašinskas. – Viskas prasidėjo kai man buvo 12 metų, kai susirgau diabetu. Tada dar mokiausi Vilniaus 9-ojoje vidurinėje mokykloje, kuri už mokytojų griežtumą neoficialiai buvo vadinama „9 fortu“. Nepaisant to, kad mokytis buvo sunku, daug ko šioje mokykloje išmokau ir už tai esu jai dėkingas visą gyvenimą.“ Pasak Egidijaus, aklumas prasidėjo nuo diabeto komplikacijų, jam jau baigus mokyklą ir dirbant dantų techniku.

Aklas vyras gyvena mirusio brolio namuose. Neregiu ir jo pinigais rūpinasi tame pačiame name su dviem suaugusiais sūnumis gyvenanti našlė brolienė. O jos gyvenimo ritmą diktuoja ir alkoholis, sykiu dar labiau užtemdydamas visiškai nematančio žmogaus dienas. „Kai Lina negeria, tai man viskas gerai. Bet kai jai užeina daugiadienės, tai būna tikrai blogai“, – sako 69 metų Romas Masilionis.

Kuomet į „Rinkos aikštės“ laikraščio redakciją skaitytojai kreipėsi su, regis, nesudėtingu klausimu: „Kaip gi aklieji žaidžia šaškėmis?“, tikėjausi paprastai gauti dar paprastesnį atsakymą. Tačiau stabtelėjusi akimirkai supratau, kad niekada anksčiau apie tai nė susimąstyti neteko.

Spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena, kuomet siekiama visuomenės dėmesį atkreipti į problemas, su kuriomis susiduria turintieji regėjimo negalią. Klaipėdoje gyvenanti ir pozityvumo nestokojanti Vaida Butautaitė (28) tvirtina, kad nors ir negali matyti ją supančio pasaulio, kiekviena diena jai suteikia begalę džiaugsmo, o apie problemas nėra net kada pagalvoti. „Manau, kad gyvenime esu toks mažas vaiduoklis, kuris nuolatos klaidžioja ir trokšta daryti begalę dalykų.

„Kodėl aš ėjau į „X Faktorių? Visą gyvenimą norėjau, kad muzika būtų mano pagrindinis darbas, norėjau joje suktis, – prisipažino Aurimas Papečkys. – Noriu rengti savo koncertus, tikiuosi pajudėti iš savo muzikinės karjeros „mirties taško“ – man nusibodo groti vien tik sau“. Jau šį sekmadienį TV3 žiūrovai galės susipažinti su Aurimu ir išgirsti, kaip yra užduodamas jo pats nemėgstamiausias klausimas: „Ar tu toks gimei?“ Aurimas gimė aklas, tačiau tai jam netrukdo siekti savo svajonių, o prabilęs...