„Labai dažnai tėvai galvoja: jeigu vaikas jau moka skaityti, pažįsta raideles – yra pasiruošęs mokyklai. Bet iš tikrųjų labai svarbi socialinė mokyklinė aplinka ir tai, kaip vaikas joje gebės būti“, – pabrėžia Trakų pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė bei Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė.
Pirmokui reikalingos ne tik žinios, bet ir savitvarda
Pasak specialistės, pirmokams tenka nelengva užduotis visą dieną išbūti naujoje, struktūruotoje aplinkoje, kurioje galioja taisyklės ir tarpusavio susitarimai. Čia nebeužtenka vien noro ar gebėjimo atlikti užduotį – vaikams reikia mokėti reguliuoti savo emocijas.
„Reikia turėti omenyje, kad mokykloje vaikui reikės valdyti savo impulsus. Pavyzdžiui, jeigu jis nori žaisti, bet iki pertraukos reikia dar palaukti dvidešimt minučių, jis negalės atsistoti ir daryti to, ką nori. Reikės mokėti išlaukti“, – aiškina A. Jakonienė.
Klasėje, kurioje mokosi dvidešimt ar daugiau vaikų, svarbu mokėti laikytis taisyklių, išklausyti, palaukti savo eilės, sustoti, kai to prašo mokytojas.
„Tai yra savikontrolė – labai svarbi vaiko brandos dalis. Vaikas turi gebėti visą dieną reguliuoti savo elgesį“, – sako psichologė.
Ne mažiau svarbus ir vaiko emocinis stabilumas. Mokykloje neišvengiamai pasitaikys klaidų, nepasisekimų, nusivylimų. Klausimas – kaip vaikas į tai reaguos.
„Yra vaikų, kurie nemoka „pralaimėti“. Labai svarbu, ar jis moka pats nusiraminti, jeigu kažkas iš pirmo karto neišeina, kaip greitai geba atsistatyti po nusivylimo, ar sugeba socialiai priimtinu būdu išreikšti pyktį ar liūdesį“, – kalba pašnekovė.
Mokyklos baimė – dažnai ne apie pačią mokyklą
Dalis vaikų prieš pirmą klasę ima nerimauti arba net sako tėvams, kad bijo mokyklos. Tačiau, pasak psichologės, dažniausiai ši baimė kyla iš visai kitur.
„Aš paklausčiau – ar jis tikrai mokyklos bijo? O gal baimės objektas yra kažkas kita? Gal tai atsiskyrimo nuo tėvų nerimas? Gal baimė, kad nepasiseks užduotėlės, ar kad nuvils kitus?“ – svarsto A. Jakonienė.
Anot jos, vaikų nerimas dažniausiai susijęs su santykiu su tėvais ar savęs vertinimu. Mokykla tampa vieta, kur šios baimės tiesiog labiau išryškėja. Todėl svarbiausia – kalbėtis su vaiku ir bandyti suprasti, kas iš tiesų jam kelia nerimą. Pasak psichologės, prie vaiko savijautos ženkliai prisideda ir tėvų diegiamas požiūris.
„Jeigu vaikas nuolat girdi: „Oi, tu pamatysi, kas tavęs laukia“ arba „tavo katino dienos baigsis“, jis pradeda galvoti, kad mokykla yra kažkas blogo, baisaus.
Lygiai taip pat, jeigu tėvai sako: „Ai, ką ten ta mokykla, tie mokytojai tik nesąmones šneka“, vaikas perima ir šį požiūrį. Todėl reikėtų apgalvoti, ką šnekame“, – pastebi specialistė.
Brandą ugdo patirtis, o ne pamokslai
Jeigu tėvai mato, kad vaikas dar sunkiai valdo savo emocijas, nemoka išlaukti ar susitvarkyti su pralaimėjimu, pasak psichologės, svarbiausia – ne moralų skaitymas, o praktika.
„Visos kompetencija ugdosi tik darant. Ne pasakojant, kaip reikia nusiraminti, o leidžiant patirti emociją ir padedant ją išgyventi kartu.
Jeigu mes per daug saugosime vaikus, neleisime patirti nusivylimo ar konflikto, jie neturės erdvės mokytis“, – aiškina ji.
Vaikai, pasak A. Jakonienės, visko mokosi stebėdami suaugusiuosius. „Kaip mes patys nusiraminame, kaip elgiamės su savo emocijomis namuose – taip pradeda elgtis ir vaikai“, – pabrėžia ji.
Ar priešmokyklinukams būtina mokėti skaityti?
Kalbant apie akademinius gebėjimus, egzistuoja konkretūs kompetencijų aprašai, kuriuose numatyta, kokius pažintinius gebėjimus turėtų turėti pirmokas. Vienas iš jų – gebėjimas perskaityti bent keletą žodžių. Tačiau psichologė pabrėžia, kad nėra griežto reikalavimo mokėti skaityti prieš ateinant į pirmą klasę.
Pasak jos, svarbu, kad vaikas turėtų išlavintą smulkiąją motoriką ir akies–rankos koordinaciją, gebėtų laikyti pieštuką ar teptuką, gerai suprastų kalbą, mokėtų išsakyti savo poreikius ir jausmus, turėtų pakankamą žodyną.
„Labai svarbu, kad vaikas suprastų, ką suaugusieji jam sako, ir gebėtų pats aiškiai išreikšti savo mintis“, – sako ji.
Anot specialistės, pastaraisiais metais vaikų kalbiniai gebėjimai pastebimai silpnėja, prie darželių logopedų kabinetų driekiasi eilės. Būtent todėl kalbos ugdymui reikėtų skirti ypač daug dėmesio.
Tėvams kartais taip pat kyla klausimas – ką daryti, jei vaikas atrodo mokyklai dar nepasirengęs? Galbūt galima palaukti dar metus? Psichologė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galimybės nukelti mokyklą vėlesniam laikui yra ribotos – galima spręsti nebent tai, ar leisti vaiką į priešmokyklinę klasę anksčiau, ar numatytu laiku – šešerių metų.
„Anksčiau į priešmokyklines klases leidžiamų vaikų procentas yra nedidelis. Tai dažniausiai aukštų gebėjimų vaikai, kurie tikrai yra brandūs pagal savo amžių. Bet tai nėra dažnas atvejis“, – sako A. Jakonienė.
Jos teigimu, svarbiausia, vis tik, ne vaiko amžius kalendoriuje, o reali jo psichologinė branda. O ši, kaip pabrėžia specialistė, formuojasi ne per kelis mėnesius iki rugsėjo, bet nuo pat ankstyvos vaikystės.
„Mes kartais ir suaugę ne viską puikiai sugebame, o iš vaikų tikimės daug. Todėl svarbiausia – leisti jiems augti per patirtį ir būti šalia, rodyti tinkamą pavyzdį nuo pat mažens“, – apibendrina vaikų psichologė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
