Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Pažinimo medžio mokyklų vadovė Vilniuje Rita Navikienė.
Kada „pažymiai = sėkmė“ tampa klaida: lūkesčiai ir realybė
Kai kalbame apie vaiko akademinius pasiekimus, jūsų nuomone, kas vis dėlto turi tą didžiausią įtaką? Ar tai vaiko gebėjimai, ar aplinka, kurioje jis mokosi? Ką rodo jūsų ilgametė patirtis?
R. Navikienė: Man regis, dabar egzistuojanti švietimo tendencija, nurodanti, jog turime kalbėti apie holistinį ugdymą, būtent tai ir rodo – labai svarbi yra dermė, vienas be kito sistemiškai negali egzistuoti.
Todėl tiek vaiko genetiniai arba įgimti gebėjimai, akademiniai gebėjimai ar mokymosi sunkumai, tiek ugdymosi aplinka, kurią formuoja mokytojai, sukuria labai gražią bendrą dermę. Būtent nuo čia mes galime pradėti kalbėti apie vaiko akademinius pasiekimus – kai yra balansas ir dera ne vienas, o keli komponentai.
Korepetitorius ne stebuklas: kada papildoma pagalba iš tiesų veikia
Kokias klaidas tėvai dažniausiai daro vertindami savo vaiko akademinę sėkmę? Kur esame per daug griežti, o kur galbūt neatsakingi? Kaip jūs tai matote?
R. Navikienė: Man atrodo, kalbant apie akademinę sėkmę, pirmiausia reikėtų nusistatyti, kas tėvams, vaikui ir mokytojui yra ta akademinė sėkmė. Vienoks sėkmės rodiklis būtų vaikui, kuris yra neurotipinis, tai yra tipinės raidos vaikas.
Visai kitas sėkmės kriterijus turėtų būti taikomas vaikui, kuris turi mokymosi iššūkių. Trečias sėkmės kriterijus turėtų būti skirtas vaikui, kuris turi aukštuosius gebėjimus arba yra linkęs į mokslą.
Man atrodo, mes darbe, formuodami sėkmę ir sėkmės kriterijus, labai aiškiai žinome, nuo ko atsispiriame, kiek laiko skiriame tikslui pasiekti, kokie bus tarpiniai mūsų sėkmės rodikliai ir koks bus grįžtamasis ryšys.
Tačiau tėvai neretai nusprendžia, kad pažymiai ir vaiko sėkmė yra tapatūs dalykai. Pavyzdžiui, tėvai mano, jog pasamdžius korepetitorių, vaiką, kuris turi daug mokymosi iššūkių, galima per mėnesį išmokyti visos matematikos programos. Mes, suaugusieji, darbe taip nesielgiame, bet iš vaikų to kažkodėl tikimės.
Kalbant apie sėkmę, labai svarbu pirmiausia įsivardyti, ko mes iš to vaiko tikimės, ir įvertinti lūkesčių realumą – labai dažnai tėvų lūkesčiai būna nepamatuoti ir nerealistiški. Be abejo, būtina kalbėtis su mokytoju apie vaiko galimybes ir startines pozicijas, o tada susidaryti planą.
Galbūt pirmiausia svarbu išmokyti mokėjimo mokytis kompetencijos ir tik tada žiūrėti į objektyvius rodiklius, kurie atsispindi pažymiuose. O galbūt turime suprasti, kad vaikas turi mokymosi sunkumų ir mūsų įsivaizduojamos sėkmės jis niekada nepasieks, bet jis pasieks savo asmeninę sėkmę. Čia svarbu daug kriterijų.
Tėvai, kalbėdami apie save ir savo sėkmę, moka susidėlioti parametrus, bet vaikams to dažnai netaiko. Kitas svarbus dalykas tėvams yra suvokti, kad jie gali norėti paskatinti vaiką mokytis, bet jei vaikui reikia papildomos pagalbos, tai vaikas turi jos paprašyti.
Kai tėvai nusprendžia už vaiką, jis nueis pas korepetitorių, bet ar bus pasiektas rezultatas? Tėvų lūkesčiai ir vaiko galimybės ne visada koreliuoja.
Kokie mokyklos bruožai labiausiai padeda vaikui siekti akademinių rezultatų? Ar turėtume kalbėti apie programas, ar apie santykius su mokytojais, vaiko ir tėvų santykį, ar apskritai apie bendrą mokyklos atmosferą?
R. Navikienė: Sėkmę matuojame kompleksiškumu. Ugdymo programos ir ugdymo turinys yra mokyklos pagrindas, jos širdis, tačiau visa kita, kas sukuria mokyklą, yra mokytojai. Kalbėdama apie mūsų mokyklą, „Pažinimo medį“, galiu atsakingai pasakyti, kad mes kuriame labai gražią dermę ir balansą.
Mokytojas ne tik ugdo, jis formuoja vertybines nuostatas ir kuria santykį. Santykis su vaiku jį įgalina ir sukuria motyvacinę sistemą, nes dėl mokytojų, kurie mums patinka, mes labiau stengiamės. – tai yra tarpusavio santykis.
Taip pat svarbi saugi aplinka, santykiai klasėje ir mokykloje. Saugumas yra bazinis poreikis. Jei jis nėra patenkintas, vaikas nesimokys – tiesiog taip nefunkcionuoja mūsų smegenys. Viskas veikia kompleksiškai, bet mokytojo vaidmuo čia yra esminis.
„Auksinis trikampis“: vaikas, mokytojas ir tėvai – kaip susikalbėti
Kalbant apie mokytojo vaidmenį ir vaiko pasiekimus, ar yra riba, kur baigiasi mokytojo atsakomybė ir prasideda paties vaiko motyvacija?
R. Navykienė: Mokytojas yra „pavedėtojas“ . Jis gali labai gražiai vesti vaiką, bet jei vaikas nenorės eiti, jis niekur nenukeliaus. Manyti, kad visa sėkmė priklauso tik nuo mokytojo, yra klaidinga – tai yra kompleksiškas visų trijų pusių darbas.
Kaip mes sakome, tai yra auksinis trikampis: vaikas, mokytojas ir tėvai. Jei šis trikampis gerai funkcionuoja, mes pasieksime sėkmę.
Kokie būtų trys pagrindiniai patarimai tėvams, norintiems, kad jų vaikas būtų sėkmingas?
R. Navykienė: Pirma – realiai vertinkite savo vaiką ir nekelkite jam nerealistiškų lūkesčių. Antra – rinkitės mokyklą pagal šeimos vertybes. Trečia – bendradarbiaukite su mokykla. Mokykla yra pagrindinis jūsų sąjungininkas auginant vaiką.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
