„Turiu pripažinti, kad tautinių mažumų mokyklų reorganizavimas nėra pavienis ginčas. Tai sisteminis Trakų liberalų ir konservatorių valdančiosios daugumos procesas, kuris šiandien jau kelia rimtų klausimų dėl lygiateisiškumo ir galimos diskriminacijos“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Trakų rajono savivaldybės tarybos narė Agnieszka Rynkiewicz (Agnieška Rynkevič).
„Lenkų tautinė mažuma Trakų rajone sudaro 30 proc. visų gyventojų. Tai nėra marginalinė grupė. Tai reikšminga visuomenės dalis, kuri tiek istoriškai, tiek kultūriškai, tiek socialiai yra neatsiejama nuo šio regiono tapatybės. Todėl mums, tėvams, kyla paprastas, bet esminis klausimas: ar valstybė ir savivalda turi teisę ignoruoti tokios gyventojų dalies švietimo poreikius?“ – tvirtino ji.
„Tai – selektyvus sprendimų taikymas“
A. Rynkiewicz teigimu, per pastaruosius metus dvi lenkiškos mokyklos neteko savarankiškumo ir buvo reorganizuotos į skyrius – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla nuo praėjusių metų rugsėjo jau veikia kaip Trakų gimnazijos skyrius, o Paluknio Longino Komolovskio gimnazija nuo rugsėjo taps lenkiškos Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos skyriumi.
„Noriu pabrėžti – nė viena kita Trakų rajono mokykla neprarado savarankiško juridinio statuso, tik būtent šios dvi lenkų mokyklos. Mūsų nuomone, tai nėra atsitiktinumas. Tai – selektyvus sprendimų taikymas“, – sakė LLRA-KŠS atstovė.
Vienoje mokykloje mokosi apie 100, kitoje – apie 120 mokinių.
Pasak parlamentaro, LLRA-KŠS nario Česlavo Olševskio, „jei mokykla prarado savarankišką statusą, praktika rodo, kad po dvejų–trejų metų ji tiesiog nustoja egzistuoti“.
A. Rynkiewicz teigimu, Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinei mokyklai tapus Trakų gimnazijos skyriumi, bendruomenė susidūrė su įvairiais administraciniais ir organizaciniais iššūkiais.
Anot jos, bendruomenės laiku nepasiekia būtina informacija, problematiška susisiekti su mokyklos vadovybe, mokykla neturi galimybės dalyvauti projektuose, konkursuose.
„Išeina toks nerašytas konfliktas – niekas nekonfliktuoja žodžiu, bet Trakų gimnazijos administracija priima sprendimą: ar jie nori sau rašyti projektą ir įsisavinti lėšas, ar Senųjų Trakų mokykla liks be nieko“, – kalbėjo vietos politikė.
Pasak Č. Olševskio, LLRA-KŠS lyderio europarlamentaro Waldemaro Tomaszewskio iniciatyva lenkų tautinės mažumos švietimo problematika svarstyta Europos Parlamente tarpfrakcinės grupės tradicinių tautinių ir kalbinių mažumų klausimams posėdyje.
„Europos Parlamento nariai ypatingą dėmesį skyrė situacijai Trakų rajone, kur, prisidengiant vadinamąja reorganizacija, lenkų mokyklos netenka savarankiško statuso ir faktiškai yra naikinamos. Buvo kalbama apie konkrečius atvejus, kai bendruomenių nuomonė ignoruojama, dialogas nevyksta, o sprendimai priimami administraciniu būdu“, – teigė Seimo narys.
Jis pabrėžė, kad Trakų rajono valdžios sprendimai daro neigiamą poveikį Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys praėjusią savaitę žurnalistams patvirtino, kad aiškintis situacijos Trakų rajone vyko vienas iš viceministrų.
„Mano žinia yra, ji ir viceministrui buvo perduota tokia, kad tai nėra Trakų rajono vietinis klausimas, tai yra ir nacionalinės darbotvarkės klausimas. (...) turėtume rasti tokį sprendimą, kuris tiktų ir tėvams, tiktų ir mokiniams, būtų gerai bendruomenei ir įstatymais būtų vadovaujamasi, ir galų gale mūsų santykiuose, ypač šituo metu su mūsų strateginiais sąjungininkais, turėtume kuo mažiau akmenukų“, – kalbėjo ministras ir ragino savivaldybę ieškoti kompromisų su vietos bendruomene.
Neigia įtarinėjimus
Trakų rajono savivaldybė atmeta įtarimus dėl galimos diskriminacijos. Jos teigimu, sprendimai dėl mokyklų nebuvo grindžiami nei tautybe, nei mokymo kalba – jie buvo priimti remiantis objektyviais kriterijais – mokinių skaičiumi, ugdymo organizavimo galimybėmis ir siekiu užtikrinti tvarias, kokybiškas švietimo sąlygas.
„Per pastaruosius metus savivaldybė nuosekliai investavo į tautinių mažumų mokyklų infrastruktūrą ir ugdymo sąlygas – tam skirta beveik 5 mln. eurų“, – teigiama trečiadienį BNS atsiųstame komentare.
Trakų rajono savivaldybės teigimu, sprendimai dėl Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos ir Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos pertvarkos numatyti dar 2022 metais patvirtintame bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų plane.
Šis planas, pasak savivaldybės, rengtas įvertinus ilgalaikes demografines tendencijas, nuosekliai mažėjantį mokinių skaičių ir galiojančius teisės aktų reikalavimus.
„Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos atveju pagrindinis iššūkis jau ne vienus metus buvo labai mažas mokinių skaičius atskirose klasėse, ypač 9–10, o klases jungti pagal galiojančius teisės aktus leidžiama tik pradinėse klasėse. Dėl to savivaldybei kasmet tekdavo papildomai finansuoti nepilnas klases ir infrastruktūros išlaikymą“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.
Savivaldybės teigimu, tai apsunkino galimybes visa apimtimi užtikrinti vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą vietoje, o prijungimas prie Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos leidžia spręsti šias problemas sistemiškai – užtikrinant stabilesnį ugdymo organizavimą ir platesnes mokiniams prieinamas ugdymo galimybes.
Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos reorganizavimas taip pat buvo numatytas tame pačiame mokyklų tinklo pertvarkos plane. Procesas buvo laikinai pristabdytas dėl teisminių ginčų, tačiau teismams atmetus skundus reorganizacija buvo tęsiama“, – teigė savivaldybė.
Anot jos, svarbiausia, kad pertvarkius mokyklas į skyrius, vaikams sudaromos sąlygos mokytis savo gimtąja kalba Paluknyje ir Senuosiuose Trakuose.
„Svarbu pabrėžti, kad mokyklų sujungimas leidžia ne tik spręsti demografinius ar finansinius iššūkius, bet ir stiprinti ugdymo kokybę. Pavyzdžiui, Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijai išlaikius reikiamą mokinių skaičių (ne mažiau 200), atsiranda galimybė visavertiškai dalyvauti ES ir kituose švietimo projektuose, gauti papildomas investicijas į laboratorinę, technologinę ir kompiuterinę įrangą“, – pažymima komentare.
Vertindama Užsienio reikalų ministerijos dėmesį šiam klausimui, Trakų savivaldybė pabrėžė besivadovaujanti Lietuvos įstatymais ir Vyriausybės patvirtintomis mokyklų tinklo taisyklėmis.
„Savivaldybė neturi įgaliojimų spręsti tarptautinių santykių klausimų, tačiau yra atvira dialogui su valstybės institucijomis. Jei tautinių mažumų mokyklų savarankiškas išlaikymas būtų pripažintas nacionaliniu prioritetu, savivaldybė yra pasirengusi ieškoti sprendimų kartu su valstybe“, – nurodė savivaldybė.
Lietuvoje veikia 63 mokyklos lenkų ugdomąja kalba.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
