Taupant atostogų ir darbo kelionių laiką vis dažniau į tolimesnes keliones vykstama oro transportu, juolab, kad ir bilietų kainos, lyginant su autobusų ir traukinių, vis dažniau keliautojus maloniai nustebina. Nors kelionės lėktuvu sutaupo kelias ar net keliolika valandų, kurias jums tekstų praleisti autobuse ar automobilyje, ne visuomet keliautojų, kurie naudojasi oro bendrovių paslaugomis, atsiliepimai būna geri. Kartais, dėl vėluojančio ar atidėto skrydžio, pamesto ar sugadinto bagažo, sugenda ne tik nuotaika, bet ir patiriama rimtų finansinių nuostolių.
Naujienų portalo „Balsas.lt“ konferencijoje viešėjęs Europos vartotojų centro (ECC) Europos Sąjungos teisės specialistas Saulius Linkevičius atsakė į naujienų portalo skaitytojus dominusius klausimus apie oro keleivių teises ir kur kreiptis, jei oro vežėjo suteiktos paslaugos jūsų netenkina, ar buvo pažeistos keleivio teisės.
S. Linkevičiaus teigimu, ECC teikia nemokamą informaciją ir konsultuoja žmones apie vartotojų teises ES bei nagrinėja įvairius paklausimus ir skundus apie įsigytas nekokybiškas prekes ir paslaugas kitose ES šalyse bei Lietuvoje.
Daugiausiai skundų – dėl atidėtų ir atšauktų skrydžių
Į klausimą, kokias dažniausiai oro keleivių teises pažeidžia aviakompanijos, pašnekovas atsakė: „Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius ECC centras daugiausiai skundų sulaukė dėl oro keleivių teisių pažeidimų. Vartotojai dažniausiai skundžiasi dėl skrydžių atidėjimų ir atšaukimų, bagažo sugadinimo ar dingimo, šiek tiek rečiau sulaukiame skundų dėl oro bendrovės atsisakymo vežti keleivius.
S. Linkevičiaus teigimu, didėjantis skundų skaičius rodo, kad vartotojai vis dažniausiai yra suinteresuoti ginti savo teises. Specialistas taip pat pastebėjo, kad kartais matomas ir oro bendrovių nenoras bendradarbiauti su vartotojais.
Apie tai, kokias teises turi oro keleiviai skrydžio atidėjimo atveju, pašnekovas sakė: „Tais atvejais, kai skrydis yra atšaukiamas, vartotojams yra suteikiama teisė rinktis – jie gali atgauti pinigus už bilietą ar vykti kitu maršrutu, žinoma, vartotojui palankiomis sąlygomis. Be to, visais atvejais atšaukus skrydį aviakompanija turi pasirūpinti žmonėmis – pasiūlyti gėrimų, maisto produktų, suteikti galimybę paskambinti, jei reikia – apnakvindinti ir apmokėti transporto iš oro uosto į viešbutį ir atgal paslaugas.“
Pašnekovo teigimu, dėl žalos atlyginimo į aviakompanijas galima kreiptis ir tuomet, jei vartotojas dėl atšaukto skrydžio patiria ir daugiau finansinių nuostolių. „Jei keleiviui dėl atšaukto skrydžio kitas pasiūlytas maršrutas netinka ir jis vyksta kitu transportu, teikiant skundą aviakompanijai būtina pridėti ir dokumentus, įrodančius, kokių papildomų išlaidų būta.“
Skundą būtina pagrįsti įrodymais
Yra buvęs ne vienas atvejis, kuomet į Vilnių skridę keleiviai buvo išlaipinami Kaune ar Rygoje. Komentuodamas minėtus atvejus specialistas sakė: „Tokiais atvejais taip pat reikia kreiptis į oro vežėją su raštiška pretenzija. Prie skundo reikia pridėti su įvykiu susijusias dokumentų, bilietų bei papildomas išlaidas patvirtinančių čekių ar kitų dokumentų apie paslaugų suteikimą kopijas.
Nors, S. Linkevičiaus teigimu, atsisakymas skraidinti keleivius pasitaiko gana retai, tokiais atvejais keleiviams taip pat pravartu žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. „Pasitaiko atvejų, kai dėl tam tikrų aplinkybių oro vežėjas atsisako gabenti keleivius. Jei tokiu atveju aviakompanija neinformuoja apie tai keleivių, šie automatiškai įgija teisę į kompensaciją. Tai atvejais, kai keleivius atsisakoma vežti dėl ypatingųjų aplinkybių – oro sąlygų, streikų, techninių problemų, ir oro vežėjas gali pagrįstai įrodyti, kad šis sprendimas yra pagrįstas, teisės aktai oro vežėjo atsakomybę riboja“, – kalbėjo teisininkas.
Skundo nagrinėjimui – penkios savaitės
ECC sulaukia daug skundų, susijusių su keleivių bagažu, pagrindinės priežastys – jo sugadinimas arba vėlavimas. „Jei buvo pamestas ar sugadintas jūsų bagažas, į oro vežėją turite kreiptis per septynias dienas, o dėl vėluojančio bagažo turėtumėte į oro vežėją kreiptis ne vėliau kaip per 21 dieną. Keleiviai taip pat turėtų elgtis labai apdairiai ir vos pastebėję, kad bagažas apgadintas ar trūksta daiktų, būtina kuo greičiau kreitis į už bagažą atsakingus darbuotojus, kurie privalo išduoti pažymą apie įvykį, kuri būtų įrodymas teikiant pretenziją ir reikalaujant kompensacijos.“
Pašnekovo teigimu, pateikęs pretenziją vartotojas atsakymo iš oro vežėjo turėtų sulaukti per penkias savaites, jei į vartotojo skundą aviakompanija nereaguoja, vartotojas, praėjus minėtam penkių savaičių laikotarpiui, gali kreiptis į jo teises ginančias institucijas.
Dėl sugadinto bagažo būtina kreiptis per septynias dienas
Paklaustas, kaip objektyviai teikiant pretenziją įvertinti bagaže buvusių daiktų vertę, nes tokie daiktai, kaip dovanos ar seniau įsigyti daiktai neturi konkrečios materialinės išraiškos, specialistas sakė: „Vertinant patirtus nuotolius reiktų vadovautis protingumo kriterijumi. Gerai, kai vartotojas išsaugo daiktų įsigijimo kvitus, tiesa, tokie atvejai nedažni. Keleivis pats turi įvertinti, kiek gali kainuoti vienas ar kitas sugadintas daiktas, bet jei vežėjui nepateikiama objektyvi informacija, pagrįsta dokumentai, tai vežėjas turi teisę pats nustatyti kompensacijos ribas.“
Pasak specialisto, keleiviai gali ir papildomai apdrausti savo bagažą, tuomet vartotojas gali siekti kompensacijos iš oro vežėjo ir draudimo kompanijos.
S. Linkevičius prisiminė atvejį, kuomet neįgalus keleivis vyko atostogų į Braziliją ir jam pasiekus kelionės tikslą vyriškis pasigedo savo invalido vežimėlio. „Žmogui iškilo didelių problemų ir buvo patirta nuostolių, ne steko nuomotis kitą vežimėlį. Po kelionės vartotojas kreipėsi į oro vežėją, reikalaudamas atlyginti nuotolius, oro bendrovė sutiko kompensuoti tik dalį išlaidų,bet kai vartotojas kreipėsi į mūsų centrą, jam pavyko atgauti maksimalią žalos atlyginimo sumą, kurią numato teisės aktai.“
Plačiau – vaizdo įraše
