Pasak ŠMSM Neformalaus švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Birietienės, ministerija rekomenduoja prioritetą teikti vasaros stovykloms, bet lėšos gali būti skiriamos ir įvairioms kitoms edukacinėms veikloms, išvykoms ir pan.
Lėšos bus paskirstytos pagal vaikų skaičių savivaldybėse – apie 7 eurus vaikui. Kokias stovyklas finansuoti, spręs pačios savivaldybės. A. Birietienės teigimu, rekomenduojama pirmiausia lėšų skirti toms veikloms, kurias organizuoja ne valstybės ar savivaldybės lėšomis įsteigtos įstaigos. Taip siekiama paremti nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Vasaros užimtumui skirtomis lėšomis bus galima finansuoti visas su stovyklos organizavimu susijusias išlaidas: maitinimą, nakvynę, darbo užmokestį, edukacijai būtinas priemones ir pan. Taip pat bus galima pirkti įvairias apsaugos nuo koronaviruso priemones, per karantiną būtinas saugumui stovykloje užtikrinti.
1777 m.
1868 m.
1913 m.
Ar neįgalieji tikrai pateks į stovyklas?
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė atkreipė dėmesį, kad neretai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios turinčių vaikų stovyklų biudžetas išauga, nes jiems reikia daugiau pagalbos priemonių, asistentų. Neįgaliųjų organizacijos nerimauja, kad dėl suplanuotų didesnių išlaidų tokios stovyklos gali atsidurti finansuotinų sąrašo gale. D. Juodkaitė pasiūlė numatyti, kiek konkrečiai negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų turėtų būti įtraukti į veiklas. Tai užtikrintų, kad negalią turintys vaikai pasinaudos šia priemone. Pasak ŠMSM Švietimo pagalbos skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės, Lietuvoje apie 11–12 proc. vaikų turi negalią. Panašiai tiek jų ir galėtų dalyvauti įvairiose vasaros užimtumo programose.
D. Juodkaitei pritarė ir Lietuvos autizmo asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil – neretai sunkiausią negalią turintys vaikai paliekami nuošaly, todėl svarbu užtikrinti, kad jie taip pat galėtų pasinaudoti vasaros užimtumo galimybe.
Stovykloms – ir daugiau lėšų
Šios lėšos – ne vienintelis finansavimas, nes savivaldybės stovyklas remia ir savo lėšomis. A. Birietienės teigimu, kiekvienais metais tam skiriama apie 1,5 mln. eurų. Švietimo mainų paramos fondas įgyvendina Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk. (TAPK 2)“, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas 7–18 m. vaikų užimtumui per atostogas. Projekto lėšomis vaikams apmokama 30 proc. dalyvavimo stovykloje kainos (socialiai remtiniems vaikams – 95 proc.).
Neįgaliųjų reikalų departamentas taip pat kasmet finansuoja stovyklas, kurios skirtos negalią turintiems vaikams. Šiemet tokiose stovyklose dalyvaus apie 150 vaikų.
Stovyklų finansuojama nemažai, tačiau rasti informacijos, kur kokios veiklos vyksta, ne visada paprasta. Virtualaus susitikimo metu sutarta, kad visa informacija apie vasaros užimtumą turėtų būti pateikiama vienoje vietoje.
Šių metų stovyklos – kitokios
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su ŠMSM pateikė rekomendacijas, kurių šiemet organizuojant stovyklas reikės laikytis siekiant išvengti užsikrėtimų koronavirusu. Grupėse turės būti ne daugiau kaip 15 vaikų ir kiekvienam turės būti skiriama 5 kv. m kambario. Stovyklose nerekomenduojama dalyvauti vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, nurodytomis Sunkių lėtinių ligų, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu asmeniui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, sąraše, taip pat draudžiama dalyvauti karščiuojantiems (37,3 °C ir aukštesnė temperatūra) ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas) turintiems vaikams.
Vaikų poilsio stovyklų edukacines programas per karantiną rekomenduojama organizuoti ne didesnėmis kaip 15 vaikų grupėmis ir užtikrinti, kad kiekvienam vaikui veiklos vykdymo patalpose būtų skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas. Veiklos turi būti vykdomos taip, kad būtų išvengta skirtingų grupių vaikų kontakto. Siūloma maitinimą, jei leidžia oro sąlygos, organizuoti lauke. Taip pat stovykloje teks paisyti reikalavimų laikytis saugaus atstumo, dažniau liečiamus paviršius nuolat dezinfekuoti, matuoti vaikų temperatūrą ir laikytis kitų higienos reikalavimų.
Stovykloje skatinama pasitikėti savimi
Lietuvos neįgaliųjų draugija (LND) kasmet tradiciškai rengia vasaros stovyklas negalią turintiems vaikams, kurias finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. Šiemet taip pat vyks dvi stovyklos: vaikams iki 11 metų ir paaugliams. Jos skirtos negalią turintiems vaikams ir jų tėveliams. LND projektų koordinatorė Saulė Vėjelienė sako, kad stovyklos orientuotos į fizinę negalią turinčius vaikus, tačiau jose dalyvauja ir kompleksinę bei psichoemocinę negalią turintieji.
Vis dėlto daugiau sudėtingos negalios turinčių vaikų priimti nėra galimybių, nes dirba tik du vadovai. Stovyklose stengiamasi vaikus paskatinti labiau pasitikėti savo jėgomis, išbandyti tai, ko jie anksčiau nedarė, atrasti naujas savo galimybes. Svarbu, kad jie pabūtų kitoje aplinkoje, susipažintų su naujais žmonėmis, atsipalaiduotų. Stengiamasi daugiau laiko praleisti lauke, skatinti vaikų aktyvumą. Stovyklos programa rengiama atsižvelgiant į vaikų negalią ir jų poreikius. Joje kasmet dirba ir psichologė, kuri daugiausiai dėmesio skiria tėvams. Stovykla rengiama poilsio namuose Šventojoje, pritaikytuose judantiems neįgaliųjų vežimėliais.
Deja, kasmet susiduriama su kita problema – judantys neįgaliojo vežimėliais negali patekti prie jūros, nes netoli poilsio namų esantis medinis takas dažniausiai būna užpustytas smėliu. Vis dėlto tokios stovyklos labai reikalingos, nes negalią turinčių vaikų galimybės plėsti akiratį gana ribotos dėl nepritaikytos aplinkos ir didesnio pagalbos poreikio. Tėvai tokias specialiai negalią turintiems vaikams skirtas stovyklas renkasi kur kas drąsiau, nes žino, kad čia jų vaikai bus saugūs ir veiklos bus jiems pritaikytos. Daugelis stovyklautojų vėliau tampa gerais draugais.
S. Vėjelienė atkreipė dėmesį, kad kasmet tekdavo daryti didelę stovyklos dalyvių atranką, o šiemet norinčiųjų yra kur kas mažiau.
Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.
