Mintimis nusikeldama į tą laikotarpį, mergina prisimena: sausio mėnesį švenčiant močiutės gimtadienį būtent ji pasakė pastebinti, kad anūkės limfmazgiai kakle kiek padidėję.
„Galvojau – nesąmonė, man tik 27-eri, esu visiškai sveika, o ir pati nieko nejutau, vizualiai taip pat nemačiau, kad būtų padidėję limfmazgiai. Kaklas atrodė normalus, nebuvo nei guzelių, nei patinimo“, – prisimena ji.
Tikrindavosi kasmet
Mergina nuo pat 2012 metų kasmet lankydavosi pas gydytojus, kad šie patikrintų skydliaukės veiklą – tai parekomendavo daryti šeimos gydytoja, nes žinojo, kad Deimantės mama turėjo problemų su skydliauke.
„2020 metų vasario mėnesį, kaip ir kasmet, tikrinausi skydliaukę ultragarsu ir Šiauliuose manęs gydytoja pirmiausiai paklausė, ar nėra daryta biopsija.
Ji man niekad nebuvo atlikta, tada ir pasakė, kad skydliaukėje kažkas yra, bet nieko rimto, tik biopsijos reikės palaukti iki rugsėjo mėnesio, nes Šiauliuose dėl koronaviruso tuo metu jos niekas nedarė“, – prisimena pašnekovė.
Pakalbėjusi su drauge, kuri taip pat turi skydliaukės problemų, mergina sulaukė patarimo nieko nelaukti ir pasitikrinti privačiai. Ten išgirstus gydytojos žodžius Deimantė prisimins dar ilgai:
„Vienintelė klinika Vilniuje darė biopsiją karantino metu, nuvažiavus pasitikrinti gydytoja iškart pasakė: „Jetau, tokia jauna“. Vien iš šio pasisakymo supratau, kad kažkas blogai – po šių gydytojos žodžių man pradėjo bėgti ašaros.“
Atlikus biopsiją, jos atsakymų teko laukti su nerimu – gydytojos žodžiai įvarė nemažai baimių ir streso. Nepadėjo ir tai, kad sulaukus skambučio pirmiausia sulaukė klausimo, ar ji ta mergina, pravirkusi tyrimo metu, o tada teišgirdo: „Atsisėsk“.
„Kai taip pasako gydytojas, supranti, kad yra labai blogai. Po biopsijos man pasakė užsiregistruoti į vėžio institutą, kadangi vienas mazgelis buvo piktybinis.
Tai buvo didžiulis šokas – aš kiekvienais metais tikrindavausi ir man visąlaik sakydavo, kad viskas gerai, o vieną kartą ima ir pasako, kad jau susidarę piktybiniai dariniai“, – apmaudo neslepia ji.
Delsti nebuvo laiko
Situacija jau buvo prasta, Nacionaliniame vėžio institute Deimantei atvertas vadinamasis „žaliasis koridorius“, kad kuo greičiau patektų pas specialistus. Jau pirmojo vizito metu buvo aiškiai pasakyta: būtina atlikti operaciją.
„Kai daugybę metų vieni gydytojai sakė, kad man viskas gerai, o staiga kiti pasakė, kad blogai, atsirado baimė tikėti viena nuomone, todėl važiavau pas dar kelis specialistus pasitikrinti, ar tikrai būtina operacija, gal galima palaukti, atlikti ją vėliau.
Gydytojai dar trijose klinikose patvirtino, kad operaciją atlikti būtina, vienas jų paaiškino, kad mazgeliai yra labai padidėję ir visai šalia balso stygų, tad jeigu nedarysiu operacijos, jie vieną dieną gali padidėti tiek, kad užspaus balso stygas ir galiu uždusti. Nebebuvo laiko laukti“, – pasakojo pašnekovė.
Iki pat operacijos dienos ir net visai prieš ją tyrimai nerodė nieko blogo – nei skydliaukės hormonų, nei kraujo tyrimų atsakymuose nebuvo matyti, kad kas būtų blogai. Vienintelis ženklas buvo nežymus limfmazgių padidėjimas, tačiau mergina pripažįsta – plika akimi tai buvo kone nepastebima.
Iki pat šiandien Deimantė sako nežinanti, kas galėjo lemti ar paskatinti vėžio išsivystymą, tačiau ne iš vieno gydytojo ji išgirdo, kad per metus toks limfmazgių padidėjimas sunkiai tikėtinas. „Galbūt buvo pražiūrėta. Bet, matyt, taip turėjo būti“, – svarsto šiaulietė.
Gydymo kelias
2020-ųjų birželio mėnesį atlikta pirmoji operacija, kurios metu pašalinta skydliaukė, septyni limfmazgiai, kurių keturi buvo piktybiniai.
Vėliau taikyta jodo terapija, kuri, kaip tikėtasi, turėjo sunaikinti likusias vėžines ląsteles, tačiau paaiškėjo – Deimantės atveju jodas visiškai neveikia. Teko ieškoti kitų išeičių ir ruoštis galimoms nelengvoms pasekmėms.
„Atlikus dar vieną biopsiją pastebėta, kad dar yra vėžinių ląstelių ir reikia operacijos. Limfmazgiai buvo labai arti balso stygų, gydytojas prieš pat operaciją pasakė, kas laukia.
Mane informavo, kad jos bus pažeistos, viena pusė nedirbs taip, kaip dirbo iki operacijos, vakarais bus sunkiau kalbėti, išvis negalėsiu daug kalbėti, nes balso stygos greičiau pavargs. Bent jau žinojau, ko laukti ir buvau pasiruošusi tam“, – pastebi pašnekovė.
Nors antroji operacija taip pat praėjo sėkmingai, susitaikyti su jos paliktomis pasekmėmis nebuvo lengva – rodos, dar visai neseniai balsas buvo vienas pagrindinių darbo įrankių.
„Tai buvo stiprus psichologinis sukrėtimas, anksčiau vesdavau treniruotes be mikrofono, po operacijos jis pasidarė būtinas. Teko dirbti su savimi, bet tai padėjo suprasti, kad taip įvyko ne be reikalo – išmokau daugiau klausytis.
Balso kimimas man buvo kaip gera dovana. Anksčiau mėgau daug bendrauti, kalbėti, norėjau būti išgirsta, o kai neturėjau balso, gyvenimas privertė klausytis ir iš tiesų suprasti, ką žmonės sako savo žodžiais, juk dažnai sakome viena, bet norime pasakyti visai ką kita“, – apie išmoktas pamokas kalbėjo Deimantė.
Sveikimą pažymėjo stebuklas
Iškart po operacijos kas tris mėnesius tekdavo vykti apžiūroms, dėl kilusių įtarimų dar kartą atlikta biopsija, tačiau jos rezultatai nudžiugino – jokių pokyčių į blogąją pusę nepastebėta.
O šių metų birželį įvyko tai, ką ji prilygina stebuklui – atsigavo balsas. Mergina sako apie tokius atvejus, kai žmonės pasveiksta labai to norėdami, skaičiusi tik knygose, tačiau pati pajutusi tai savo kailiu suprato – stebuklai iš tiesų vyksta.
Liga ir visa jos gydymo kelionė išmokė ir dar vieną itin svarbią pamoką: pradėjusi domėtis psichosomatika Deimantė išsiaiškino, kad skydliaukės ligos užklumpa, kai joje susikaupia visi neišsakyti, užlaikyti dalykai.
„Supratau, kad visą gyvenimą rūpinausi visais, tik ne savimi, stengdavausi dėl kitų, tik ne dėl savęs. Tai supratus mano gyvenimas pradėjo keistis. Jeigu noriu būti sveika, turiu vadovautis savo vidumi.
Kartais būna sunku pasakyti „ne“ ar išsakyti savo nuomonę, nes žinai, kad ji kitiems nepatiks. Anksčiau nusileisdavau, kad tik įtikčiau kitiems.
Nors išsakyti savo tiesas yra sunku, visada pagalvoju, kad pati renkuosi: ar noriu vėl sirgti, nes viską kaupiu savyje, ar atėjo metas daugiau dėmesio skirti sau, nes gyvenimas jau atsiuntė ženklą“, – įsitikinusi ji.
