Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė, doc. dr. Neringa Balčiūnienė, taip pat einanti Medicininės etikos komisijos pirmininkės pareigas, pabrėžia, kad skaidrumas nėra vien tik sistemos klausimas.
„Pacientai taip pat dalyvauja medicinos sistemos kultūros formavime kaip ir medicinos personalas. Todėl skaidrumas tam tikra prasme yra ir pilietiškos pozicijos demonstravimas“, – sako ji.
Maži pasirinkimai, kurie keičia visą sistemą
Pasak specialistės, svarbus ne tik atsisakymas duoti, bet ir sąmoningas pasirinkimas kurti atvirą santykį su gydytoju.
„Manau, kad pacientams ir medikams reikia atvirai kalbėtis. Taip pat svarbu pasitikėti medicinos personalu, kuris stengiasi atlikti savo darbą ir priimti tinkamiausius sprendimus“, – teigia N. Balčiūnienė.
Nors dažnai atrodo, kad vieno žmogaus sprendimas nieko nekeičia, būtent iš tokių sprendimų ir formuojasi bendra praktika. Vienas svarbiausių žingsnių – aiški vidinė nuostata. „Manau, svarbiausias pasirinkimas yra moralinė ir vertybinė nuostata neduoti „kyšio“, o pasitikėti gydytojais ir visu medicinos personalu“, – sako ji.
Tačiau skaidrumas nėra tik atsisakymas duoti. Ne mažiau svarbus ir bendravimas su gydytoju – gebėjimas klausti, diskutuoti, suprasti savo gydymą. „Skaidrumas ir pasitikėjimas didėja, kai gydytojas ir pacientas diskutuoja, aptaria tyrimus, gydymo sprendimus, išsako savo norus ir randa abiems geriausią sprendimą“, – pabrėžia specialistė.
Tokiu būdu pacientas tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu gydymo proceso dalyviu.
Kaip padėkoti etiškai ir be nepatogumo?
Natūralu, kad po sėkmingo gydymo norisi padėkoti. Tačiau svarbu pasirinkti būdą, kuris būtų paprastas ir nekeltų nepatogumo.
„Pirmiausia rinkitės nuoširdų „ačiū“. Jei to atrodo mažai – padėka oficialiame įstaigos puslapyje ar specialiame portale tikrai būtų tinkamas būdas padėkoti“, – sako N. Balčiūnienė. Tokie pasirinkimai ne tik nesukelia nepatogumo, bet ir prisideda prie skaidresnės kultūros kūrimo.
Vis dėlto situacijos, kai pacientai svarsto, ar verta „duoti dėl ramybės“, vis dar pasitaiko. Tokiais atvejais, pasak specialistės, atsakymas turėtų būti aiškus. „Tvirtai atsakyčiau – tikrai neduoti. Kyšis tam tikra prasme nuvertina mediką, jo profesionalumą ir jo profesiją“, – sako ji.
„Gydytojas, kuris myli savo darbą, visada padarys viską, kad pacientui būtų gerai, o sprendimai būtų tokie, kokie yra geriausi toje situacijoje“, – pabrėžia N. Balčiūnienė. Pašnekovė taip pat primena, kad tikras profesionalumas medicinoje neatsiejamas nuo aiškių vertybių.
Skaidri medicina neprasideda nuo didelių reformų – ji prasideda nuo paprastų, kasdienių sprendimų. Kaip pabrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kiekvienas pacientas turi teisę į kokybiškas ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl nei pinigų, nei dovanų medikams nešti nereikia.
Nors situacija keičiasi, duomenys rodo, kad įpročiai dar neišnyko, pavyzdžiui, apklausos rodo, kad apie 15 proc. gyventojų vis dar yra davę gydytojui pinigų ar dovanų per pastaruosius metus. Kita vertus, vis daugiau žmonių sąmoningai to atsisako, o daugiau nei pusė visuomenės jau mano, kad korupcija sveikatos sistemoje mažėja.
Tai rodo paprastą, bet svarbią kryptį: sistema keičiasi tada, kai keičiasi žmonių pasirinkimai. Kiekvienas sprendimas neduoti, pasitikėti gydytoju ir kalbėtis atvirai nėra tik asmeninis – jis tampa dalimi platesnio pokyčio, kuris ilgainiui keičia visą medicinos kultūrą.
Pacientų požiūris keičiasi ne tik kabinetuose, bet ir tarpusavyje
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad pokyčius kuria ne tik gydymo įstaigos ar oficialios taisyklės. Didelę įtaką turi ir tai, kaip patys pacientai kalba apie tokias situacijas tarpusavyje – šeimoje, tarp draugų ar net ligoninių palatose. Būtent čia dažnai perduodami seni įsitikinimai apie „vokelių“ kultūrą arba, priešingai, formuojamas naujas požiūris.
Apie tai kalba ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Daniel Naumovas. Pasak jo, žmonės dažnai vieni iš kitų perima elgesio modelius, net nesusimąstydami, ar jie vis dar atitinka šiandienos realybę.
„Aš manau, kad kiekvienas žmogus yra edukatorius ir ambasadorius gyvenime. Mes dalinamės patarimais, tačiau ne visi jie yra geri. Reikia suprasti, kad šiandien gyvename jau kituose normos standartuose“, – sako jis.
Viceministro teigimu, anksčiau dalis žmonių kyšius ar dovanas gydytojams bandydavo pateisinti noru „pagerinti“ medikų atlyginimus ar tikėjimu, kad taip gaus kokybiškesnes paslaugas. Tačiau šiandien tokie argumentai vis labiau praranda pagrindą.
„Anksčiau galbūt žmonės ir bandydavo pagerinti gydytojų ar slaugytojų atlyginimus per tuos kyšius, galvodami, kad kokybė bus geresnė, bet dabar jau tikrai ne tie laikai. Šiandien tai yra nepriimtinas, netoleruojamas ir atgyvenęs dalykas“, – pabrėžia D. Naumovas.
Pasak jo, ypač svarbu, kad patys pacientai tarpusavyje pradėtų kalbėti ne apie tai, „kiek kas davė“, o apie tai, kad tokios praktikos galima atsisakyti. Tokie pokalbiai ilgainiui keičia visuomenės normas ne mažiau nei oficialios kampanijos ar taisyklės.
Viceministras taip pat atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonėms ši praktika dar dažnai atrodo savaime suprantama, nes ilgą laiką buvo laikoma norma. Tačiau jaunesnė karta į tai žiūri vis kitaip – tiek pacientai, tiek patys medikai vis dažniau nebeįsivaizduoja, kad gydymo kokybė galėtų būti siejama su papildomais atsiskaitymais.
Todėl, pasak specialistų, skaidri medicina prasideda ne tik nuo institucinių sprendimų, bet ir nuo kasdienių žmonių pokalbių, požiūrio bei pasirinkimų. Kuo daugiau pacientų atvirai pasakys, kad „vokelis“ nėra nei būtinas, nei normalus, tuo greičiau keisis ir visa medicinos kultūra.
Straipsnis finansuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
