Ilona sutiko pasidalinti savo naujame lietuvių pamėgtame Kunigiškių kurorte įkurto greito maisto restorano „Pležinė“ istorija bei atskleidė, kodėl už jos kebabus žmonės yra pasiruošę mokėti dviženklę sumą.
Idėja kilo vakarėlyje
Ilona savo pasakojimą pradėjo nuo to, kad visuomet giliai širdyje troško gyventi pajūryje, tad horizonte pasirodžius šiai galimybei ji nieko nelaukė ir ja pasinaudojo.
Pasak pašnekovės, iš pradžių teko spręsti, ar gyventi tarp dviejų miestų, ar likti pajūry, tačiau simpatijas pelnę Kunigiškiai nusvėrė pasirinkimo svarstykles.
„Čia buvo mano viso gyvenimo svajonė, bet visuomet maniau, kad tai neįgyvendinama. Visgi, kai svajonė galėjo išsipildyti, ryžausi čia ir likti.
Vis tik taip nusprendus reikėjo susimąstyti sau veiklos, nes labiausiai aš čia bijau žiemos, kada žmonių mažai. Man atrodė, kad čia gali būti labai liūdna“, – prisipažino Ilona.
Su mintimis apie naujos, pirmyn judėti skatinančios veiklos paieškomis, pašnekovė apsilankė viename iš savo draugų vakarėlių.
Ten pasidalijusi savo idėja apie naują veiklą ji ne tik sulaukė pritarimo, tačiau taip pat išgirdo apie tai, ko kurortui trūksta labiausiai.
„Visos geros idėjos gimsta per vakarėlius, tad vieno vakarėlio metu aš pasakiau, kad noriu čia kažką savo pasidaryti. Vienas mano geras draugas pasakė, kad turi man vietą, o aš turiu ateiti pas jį ir parodyti, ką moku. Jis pasakė, kad šioje vietoje nėra ir labai trūksta kebabų“, – prisiminimais dalijosi ji.
Kebabai – niekinis maistas
Nors daugeliui galėtų atrodyti, kad kebabai – tai visai nesudėtinga ir pelninga idėja verslui, vis tik Ilona iš pradžių nebuvo džiugiai nusiteikusi.
Ji prisipažino, kad jos gyvenime kebabų anksčiau tikrai nebūdavo, o kiek jai teko ragauti, šis maistas įspūdžio nepaliko.
„Aš rašau kulinarines knygas ir man kebabai yra kažkoks niekinis maistas – kopūstas, česnakinis padažas. Aš pasakiau, kad jau tikrai nedarysiu kebabų. Man pasakė, kad tie kebabai gali būti kitokie, ne tik kopūstai ir tas padažas“, – tolimesniu dialogu su draugu dalijosi pašnekovė.
Ji pasakojo, kad tuomet ėmė svarstyti, kaip čia pakeitus lietuvių pamėgtą kebabą ir sukūrus jį taip, kad jis taptų patraukliu maistu tiek tradicinius kebabus dievinantiems, tiek naujų skonių ieškantiems žmonėms.
Ilona pridėjo, kad pagalbos teko kreiptis į savo šefus draugus, kurie pasidalijo su ja sumanymais kebabo pakeitimui.
„Mes padarėme visai kitokį kebabą, su kuriuo man nebūtų gėda eiti į žmones. Su tokia nuotaika aš atsidariau savo kebabų tašką.
Jame nėra jokių taisyklių, vieta yra pusantros minutės kelio nuo jūros tam, kad visi galėtų ateiti basi, šlapiomis, smėlėtomis kojomis, be įsipareigojimų ir valgyti maistą vietoje arba išsinešti į pliažą“, – šyptelėjo ji.
Ryžosi pakeisti kebabą
Ilona prisipažino, kad kai atsidarė savo greito maisto užkandinę, jai teko kovoti už savo sukurtą kebabą, mat visi klientai ieškojo įprastos šio patiekalo versijos.
„Iš tiesų, man labai sunku atpratinti žmones nuo to tradicinio kebabo įvaizdžio. Jie atėję tikisi būtent to. Ypač sunku buvo dirbti pirmą mėnesį...
Pas mus į kebabą dedamas pesto padažas, kurį mes patys gaminame. Jie vis tiek norėjo pomidorų padažo, majonezo.
Supratau, kad reikia juos auklėti po truputį, ieškodavau majonezo su trumais, pomidorų padažo su kažkokiu priedu“, – sudėtinga pradžia dalijosi pašnekovė.
Nepaisant to, kaip juokavo Ilona, kovą prieš klientus ji laimėjo. Dabar ateidami pasisvečiuoti į jos užkandinę jie jau žino, ko tikėtis.
„Jiems patinka mūsų patiekalai su jautienos lazdelėmis, tai – graikiškas mėsos paruošimo būdas. Niekas daugiau negaus tokios mėsos nusipirkti, nes tik viena mėsos apdirbimo įmonė specialiai pagal mūsų sukurtą receptą ją gamina.
Mėsa yra brandinama 30 dienų, kad ji būtų turtingo skonio, kitokios išvaizdos. Mes neturime tam konkurentų. Jeigu tai yra kebabas lavaše, mes gruzdiname daržoves, kad nebūtų tik kopūstas, o ir padažas nebėgtų pro šoną“, – aiškino Ilona.
Tad, kaip pridėjo pašnekovė, jai pavyko sukurti kitokį kebabą – su turtingais skoniais, nebėgančiu padažo kiekiu bei tokį, kurį būtų patogu laikyti rankose bei jį valgyti.
Atskleidė kebabų kainą
Pasiteiravus Ilonos, ar ji žino, kad jos kebabai yra laikomi brangiausiais pajūryje, ji prisipažino, kad taip.
Vis tik, pasak jos, kokybė reikalauja investicijų, tad nieko nuostabaus, kad už išskirtinį kebabą kurorte tenka susimokėti daugiau.
„Galbūt mano kebabai yra brangiausi pajūryje, bet aš pati gyvenime niekada netaupau ir neskaičiuoju pinigų. Tikrai nesu taupi moteris, o tokia pati esu ir darbe.
Man visą laiką norisi, kad būtų kokybė, o jai pinigų negailiu. Vien kalbant apie mėsą – ji kainuoja labai didelius pinigus. Mes galėtume rinktis pigesnę mėsą, bet aš noriu kokybės.
Prakalbus apie vietą, jau minėjau, kad ji yra prie pat jūros. Tad įsivaizduokite, kokia yra nuomos kaina. Aš pati neskaičiuoju netgi, kiek uždirbu, nes greičiausiai nieko neuždirbu, bet man tiesiog smagu, kad aš tai padariau“, – požiūriu dalijosi pašnekovė.
Pasiteiravus, kokių kainų galima tikėtis apsilankius jos greito maisto užkandinėje, Ilona pateikė sumas: „Vištienos kebabo kaina yra 12 eurų, o jautienos kebabo 14 eurų.“
Ji pridėjo, kad savaitgaliais restorane taip pat yra daromi pusryčiai ir vakarienės, kurių metu užkuriama „Kamado Bono“ kepsninė, tad savo svečiams ji siūlo įvairių patiekalų. Dabartinis Ilonos planas – dirbti visus metus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
