Siunčia žinią nesiskiepijantiems lietuviams: sugriovė mitus apie vakciną

Viena aktualiausių ir populiariausių temų šiandienos pasaulyje – COVID-19 vakcinos. Nors dauguma žmonių supranta skiepų svarbą, kiti tiki įvairiausiais mitais ir skiepytis bijo. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė dr. Aurelija Žvirblienė skuba paneigti dažniausiai viešojoje erdvėje sklandančius mitus.

Profesorė neslepia, kad dauguma šių mitų – visiškas melas, o tai, kad žmonės jais tiki kelia didelę nuostabą.

1. Vakcinos sukurtos per greitai, kad būtų efektyvios.

A. Žvirblienė teigia, kad vakcinų kūrimo procesas buvo toks, kaip ir priklauso, o nei vienas reikalingas etapas nebuvo praleistas: „Svarbiausias etapas – klinikiniai tyrimai, jie buvo atlikti trijų fazių: su mažiau tiriamųjų, paskui su daugiau, galų gale su keliasdešimt tūkstančių. Buvo užregistruotos visos galimos nepageidaujamos reakcijos.

Taip, viskas buvo atlikta pagreitintu tempu, tačiau tai buvo įmanoma todėl, kad buvo skirtas labai didelis finansavimas vakcinų kūrimui, o tarpusavyje bendradarbiavo farmacijos kompanijos, kad tik kuo greičiau tas procesas būtų baigtas. Ir taip pat registracija vyko pagreitintai, kuri šiaip užtrunka ilgai, kol peržiūrimi visi dokumentai. Ir čia ekspertai mobilizavo jėgas, kad kuo greičiau vakcinas turėtume.“

Pasak specialistės, joks esminis etapas vakcinų kūrime praleistas nebuvo, tik tiek, kad neturima ilgalaikio stebėjimo duomenų, kaip kad būna kitų vakcinų atžvilgiu. Stebėjimas vyksta dvejus ar penkerius metus, tad logiška, kad šitų duomenų nėra, nes jie renkami būtent dabar.

2. Nuo vakcinos mirštama.

Dėl šio mito, ekspertė siūlo pasižiūrėti į statistiką, kuri nerodo didelio mirčių skaičiaus.

„Kiekvienas atvejis, kuris yra susijęs ar galimai susijęs su vakcinų naudojimu, yra labai kruopščiai analizuojamas ir, kaip ir kiekvieno farmacinio preparato, yra tam tikros nepageidaujamos reakcijos, jos yra registruojamos.

Nežinau, kiek čia buvo tokių patvirtintų mirties atvejų. Keletas tikrai buvo susijusių su trombozėm, bet tai yra labai maži skaičiai, vienas atvejis iš milijono ar vienas atvejis iš kelių šimtų tūkstančių, bet jokiu būdu negalima sakyti, kad nuo vakcinų mirštama“, – siūlo atsižvelgti į statistiką profesorė.

3. Vakcinose yra mikroschemų.

A. Žvirblienė neslepia, kad šis mitas – visiška nesąmonė: „Jeigu būtų buvę norima „čipuoti“ žmones, būtų buvę galima pasinaudoti kitom vakcinom ir tai padaryti anksčiau, tad tikrai čia yra visiška melagiena ir man tiesiog keista, kaip žmonės tiki tokiais melagingais dalykais.

Tai netgi techniškai nebūtų įmanoma, įdėti į vakciną kažkokį „čipą“ ir tuo labiau jį suleisti žmogui. Vakcinos sudėtis yra visiškai aiški: tam tikras komponentas, kuris sukelia imuninį atsaką ir priedai, kurie palaiko vakcinos stabilumą. Bet sudėtyje jokiu būdu nerastume mikroschemos.“

REKLAMA

4. Skiepai nuo koronaviruso sukelia nevaisingumą.

Profesorė sako, kad tai dar vienas intensyviai platinamas mitas, kuris neturi jokio mokslinio pagrindo. Nėra tokio biologinio paaiškinimo, kaip tai galėtų atsitikti.

„Yra skleidžiamos melagingos naujienos, neva koronaviruso S baltymas, kuris įeina į vakcinų sudėtį, tiksliau į vakcinų sudėtį įeina genetinė medžiaga nuo kurios yra nurašomas tas S baltymas. Tai skleidžiamas toks melas, kad tas baltymas panašus į tam tikrą placentos formavimosi baltymą“, – pasakoja moteris.

A. Žvirblienė teigia, kad tą panašumą labai lengva patikrinti, nes jo tiesiog nėra. Tiksliau jis labai mažas, kelių procentų, tokį patį panašumą galima surasti su bet kuriuo žmogaus baltymu. Tam, kad baltymai būtų laikomi panašiais, panašumas turi siekti keliasdešimt procentų. Jeigu tik sutampa viena kita aminorūgštis iš tūkstančio aminorūgščių, tai tikrai nelaikoma panašumu.

5. Skiepai sukelia susirgimus koronavirusu.

Specialistė paneigia ir šį mitą, nes šiose vakcinose, kurios dabar naudojamos, jokio viruso nėra, nei negyvo, nei susilpninto: „Yra tiktai RNR arba DNR nedidelis molekulės fragmentas, lyginant su tuo, kaip atrodo koronaviruso genomas, tai tas fragmentas yra tik tai nedidelė dalis viso viruso genomo.

Ir nuo to RNR arba DNR fragmento mūsų ląstelėse yra nurašomas vienas koronaviruso baltymas iš daugelio koronaviruso baltymų. Tai iš to vieno S baltymo negali niekaip susirinkti vienas, gyvybingas virusas.

Tas S baltymas yra reikalingas tam, kad sukeltų imuninį atsaką, bet tai jokiu būdu nėra pats koronavirusas ir jis jokiu būdu negali sukelti infekcijos, tad čia taip pat yra tikra melagiena.“


Rašyti komentarą...
/
/
2021-08-05 17:22:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nemirstama? Nejuokinkit. Ir dar kaip mirstama, bet juk su vakcina nesiejama
Atsakyti
-49

g
graborius
2021-08-05 17:22:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
kiek sumokėta? pasaulis jau apie tai raįė.. pavėluotai .. straipsnius rašot
Atsakyti
-34

m
melagiena
2021-08-05 17:21:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
melagiena
Atsakyti
-34

SKAITYTI KOMENTARUS (73)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų