Perdirbtos mėsos vartojimas JAV sumažėjo, tačiau vis dar yra aukštas. Paaiškėjo, kad perdirbta mėsa padidina krūties vėžio pavojų devyniais procentais.
Tai - pirmasis tyrimas, atskleidžiantis ryšį su krūties vėžiu. Apdorota mėsa jau yra susieta su kasos, žarnyno ir prostatos vėžiu.
Rizikos faktorius padidėja nežymiai, tačiau tyrėjai teigia, kad jis – reikšmingas, rašoma dailymail.co.uk.
Gali būti, kad mėsainiai didina moterų riziką susirgti krūties vėžiu, teigiama naujame Harvardo universiteto tyrime.
Perdirbta mėsa jau seniai susieta su kasos, prostatos ir žarnyno vėžiu, tačiau šis tyrimas pirmą kartą parodė ryšį su krūties vėžiu.
Pasak 28 anksčiau atliktų tyrimų duomenų metaanalizės, daugiausiai perdirbtos mėsos suvartojančios moterims grėsmė susirgti šia liga padidėjo devyniais procentais.
Nebuvo aptikta jokio grėsmės padidėjo toms, kurios valgė neperdirbtą raudoną mėsą – jautieną, ėrieną, kiaulieną, veršieną, ožkieną ir avieną.
Pasaulinis vėžio tyrimų fondas rekomenduoja apriboti raudonos mėsos vartojimą apskritai, tačiau Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba teigia, kad tie, kuriems to padaryti nepavyksta, turėtų nevalgyti daugiau nei 70 g mėsos per dieną (tai atitinka pusę mėsainio ar vieną dešrelę). JAV nėra konkretaus rekomenduojamo limito.
Perdirbtos mėsos kiekis amerikiečių mityboje pastaraisiais metais sumažėjo, tačiau milijonai žmonių vis dar gerokai viršija siūlomą 70 g per dieną ribą.
Naujas Harvardo universiteto tyrimas pateikia dar vieną priežastį moterims ir toliau riboti mėsos vartojimą: dėl to gali padidėti grėsmė susirgti vėžiu.
Rizikos faktorius padidėja nežymiai, iki devynių procentų, tačiau tyrėjai teigia, kad jis – reikšmingas.
Perdirbta mėsa – tai sūdyta, vytinta, fermentuota, rūkyta mėsa ar dešrelių, dešrainių, saliamių, šoninės, kumpio ar sūdytos mėsos gamybai sumalta mėsa.
Mokslininkai surinko duomenis iš 28 ankstesnių tyrimų ir nustatė, kad daugiau už limitą mėsos valgiusios moterys buvo labiau linkusios susirgti vėžiu.Perdirbta mėsa ir anksčiau buvo siejama su žarnyno, prostatos ir kasos vėžiu.
Pagridinė tyrimo autorė dr. Maryama Farvid iš Harvardo „T.H.Chan“ viešosios sveikatos mokyklos sako: „Ankstesni darbai buvo susieję didesnę kai kurių vėžio formų riziką su didesniu perdirbtos mėsos suvartojimu.
Ši nauja metaanalizė rodo, kad perdirbtos mėsos vartojimas taip pat gali padidinti krūties vėžio riziką.
Todėl apriboti perdirbtos mėsos vartojimą taip pat atrodo naudinga krūties vėžio prevencijos tikslais.“
Tyrime, publikuotas „International Journal of Cancer“, yra apžvelgti visi šiuo klausimu publikuoti tyrimai.
Į šį skaičių įėjo 13 tyrimų apie raudoną mėsą, kuriuose dalyvavo iš viso 1 133 110 moterų, iš kurių 33 493 susirgo krūties vėžiu, ir 15 tyrimų apie perdirbtą mėsą, kuriuose dalyvavo 1 254 452 moterų, iš kurių 37 070 buvo diagnozuota ši liga.
Mityba paprastai buvo tiriama maisto dažnumo klausimynu pagrindu.
Tyrėja ir mokslininkė dr. M. Farvid ir jos kolegos teigia, kad perdirbtos mėsos vartojimas yra siejamas su devyniais procentais didesne krūties vėžio rizika.
Nerasta jokio reikšmingo ryšio tarp raudonos, arba neperdirbtos, mėsos suvartojimo ir šios ligos rizikos faktoriaus.
Dėl to gali būti kalti maisto priedai nitritai ir nitratai, kurie suteikia perdirbtai mėsai rausvą spalvą, o taip pat sotieji riebalai, cholesterolis ir iš gyvūninės kilmės baltymų išgaunama geležis.
Dr. M. Farvid sako: „Nors dideli nitratų ir nitritų kiekiai gali susieti perdirbtą mėsą su didesne krūties vėžio rizika, raudonoje mėsoje esantis didelis sočiųjų riebalų, cholesterolio ir hemo geležies kiekis taip pat gali būti sąsajos su krūties vėžiu priežastimi.
Ši sistemiška apžvalga ir metaanalizė, į kurią įeina numatomi panašūs raudonos mėsos ir perdirbtos mėsos tyrimai, įrodo, kad didesnis perdirbtos mėsos suvartojimas yra susijęs su didesne krūties vėžio rizika.
Tačiau raudona mėsa nėra reikšminga krūties vėžio priežastis.“
Ji teigia, kad krūties vėžys yra visame pasaulyje labiausiai moterų tarpe paplitusi vėžio forma bei antroji pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis.
Vis dėlto, ankstesnių tyrimų apie raudoną ir perdirbtą mėsą bei krūties vėžį rezultatai buvo nevienareikšmiški.
Dr. M. Farvid sako: „Kadangi krūties vėžio koeficientai ir tendencijos skirtingose pasaulio šalyse skiriasi, visuotinai pripažįstama, kaip svarbu krūties vėžio prevencijai nustatyti gyvenimo būdo rizikos faktorius, kuriuos galima keisti.
Manoma, kad raudona mėsa yra svarbus mitybos rizikos faktorius keliems vėžio tipams bei maisto gamybos ir (ar) perdirbimo metu besikaupiančių gyvulinių riebalų, hemo geležies ir cheminių kancerogenų šaltinis.“
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pateikia išvadą, kad raudonos mėsos vartojimas yra galimas kancerogenas žmonėms, o perdirbta mėsa klasifikuojama kaip „žmonėms kancerogeniška“.
Ši klasifikacija yra iš esmės pagrįsta tiesiosios žarnos, kasos ir prostatos vėžio bei raudonos mėsos tyrimais, o taip pat tiesiosios žarnos ar žarnyno vėžio bei perdirbtos mėsos tyrimais.
„Meat Advisory Panel“ atkreipia dėmesį, kad šis tyrimas yra stebimojo pobūdžio ir juo negali būti nustatomas joks priežastinis ryšys.
Įstaigos atstovas Robertas Pickardas, Kardifo universiteto neurobiologijos atsistatydinęs nusipelnęs profesorius, sako, kad, nepaisant vis gausėjančių įrodymų, nėra vieno maisto produkto, kuris būtų atsakingas už vėžį“.
